Apžvalgoje teigiama, kad remiantis mokslinėje literatūroje ir populiariose žiniasklaidos priemonėse paskelbtų ataskaitų ir apžvalgų per pastarąjį dešimtmetį gausa, žuvų klastojimas neženklinant ir pakeičiant žuvų rūšis yra plačiai paplitusi problema tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse žuvų ir žuvininkystės produktų rinkose.
Išsivysčiusiose šalyse problemos dydis aiškus, apie jį skelbiama, tuo tarpu apie žuvų klastotes besivystančiose šalyse žinoma daug mažiau.
Apžvalgoje pabrėžiama, kad žuvininkystės pramonei būtina sukurti ir įdiegti vertinimo sistemas, kurios padėtų nustatyti potencialų žuvų klastočių šaltinį ir teikti pirmenybę kontrolės priemonėms, sumažinančioms riziką įsigyti suklastotų žaliavų ar sudedamųjų dalių.
Didelė elektroninės prekybos plėtra ir nuolat augantis maisto produktų pardavimas internetu atveria platesnes galimybes apgaulingai prekiauti žuvimi. Siekiant kovoti su žuvų klastotėmis reikia tobulinti sistemas, leidžiančias patikimai atsekti žuvis nuo jų sugavimo taško iki vartotojų stalo.
Pasak FAO, dabartinės atsekamumo sistemos remiasi „popieriniu“ keliu – dokumentais, tokiais kaip geografinė kilmė, rūšis ir laivų registracijos duomenys. Ankstesnių maisto klastočių atvejai (pvz.: arklienos skandalas Europoje) parodė, kad tokie dokumentai gali būti suklastoti.
Apžvalgoje teigiama, kad maisto produktų klastotėmis laikomos veika (produkto kiekio, svorio, savybių, kilmės, ženklinimo, atsekamumo ir pan. klastojimas), kai maisto produktai neteisėtai patenka į rinką, dažniausiai dėl finansinės naudos siekiant apgauti vartotojus.
2015 metais Interpolo ataskaitoje apie maisto produktų klastojimą 57 tirtose šalyse nurodoma, kad žuvininkystės produktai yra ypač imlūs klastojimui. Žuvys (jūrinės, gėlavandenės, natūraliai augančios, dirbtinai auginamos, moliuskai ir vėžiagyviai) yra trečioje rizikos kategorijoje tarp labiausiai klastojamų maisto produktų.
FAO paskelbtoje apžvalgoje nurodomi šie dažniausi žuvininkystės produktų klastojimo būdai:
žuvų rūšių substitucija (pakeitimas), kai, siekiant finansinės naudos, aukštesnės maistinės ar ekonominės vertės žuvų rūšys pakeičiamos mažesnės vertės žuvų rūšimis arba, vengiant mokesčių, aukštesnės ekonominės vertės žuvų rūšys deklaruojamos kaip mažesnės ekonominės vertės žuvų rūšys;
klaidingas žuvų kilmės (sugavimo zonos) žymėjimas, kai siekiama nuslėpti nelegaliai sugautų žuvų geografinę vietovę;
prekyba padirbtais žuvininkystės produktais, kai legalaus gamintojo prekės ženklas yra suklastojamas;
nedeklaruojamas maisto priedų, tokių kaip vandenį rišančios medžiagos, naudojimas apgaulingai padidinant produktų svorį;
neteisėtas maisto priedų, tokių kaip anglies monoksidas, naudojimas siekiant pagerinti žuvų produktų vizualinę kokybę;
šaldytų produktų papildymas vandens glazūra, siekiant padidinti svorį;
klaidingas žuvininkystės produktų sudedamųjų dalių (pvz., tešlos ar džiūvėsių) žymėjimas, siekiant apgaulingai padidinti grynos žuvies svorį produkte.
Nepriklausomai nuo žuvininkystės produktų klastojimo būdo, tai gali turėti neigiamo poveikio vartotojų sveikatai, kenkia pasitikėjimui sąžininga rinka ir konkurencija, gali turėti rimtų pasekmių žuvininkystės valdymui ir žuvininkystės pramonei, žuvų išteklių būklei ir jų naudojimo tvarumui.
Nustatyti žuvininkystės produktų klastotes, ypač žuvų rūšies tapatumą, kai žuvis tyrimui pateikiama po pirminio apdorojimo (išskrosta, pašalinta galva ir pelekais) ilgą laiką buvo gana sudėtinga. Tačiau atsiradus naujam molekulinės biologijos tyrimo metodui, kai žuvies rūšis identifikuojama DNR brūkšniniu kodavimu, tai galima atlikti greitai ir patikimai. Pažymėtina, kad šiuo metodu žuvų rūšys identifikuojamos nepriklausomai nuo žuvų perdirbimo ar apdorojimo būdo.
Žuvų DNR tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriuje 2015 m. įdiegti modernūs tyrimai, padedantys nustatyti žuvų rūšį. Jau kelerius metus yra akredituotas ir naudojamas žuvų rūšių identifikavimas neperdirbtuose ar perdirbtuose žuvininkystės ir akvakultūros produktuose DNR brūkšniniu kodavimu.
Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute siekiant nustatyti žuvų DNR buvo ištirti 93 mėginiai. Reikalavimų neatitiko 2 mėginiai.
2017 m. 1 mėginyje nustatyta žuvų rūšis neatitiko produkto ženklinime deklaruotos žuvų rūšies – vietoje žuvies konservų etiketėje nurodytų sardinių (lot. Sardina pilchardus) buvo nustatytos rytinės silkės (lot. Clupea pallasii). 2018 m. 1 mėginyje vietoje žuvies konservų etiketėje nurodytų sardinių (lot. Sardina pilchardus) buvo nustatytos sardinėlės (lot. Sardinella aurita).
