Kulinarinį turizmą žinomas vyras žaismingai vadina „kulturizmu“.
Kaune vykusiame „Laisvės piknike“ J. Morkūnas įsitraukė į lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ inicijuotą pokalbį apie kelionių ir skonio atradimus.
Savo skonių maršrutais ir atradimais J. Morkūnas sutiko pasidalyti ir su lrytas.lt skaitytojais.
– Ar šią vasarą leidotės į keliones per skonius?
– Vasara, ruduo, žiema, pavasaris – kulinarinis turizmas klesti ištisus metus ir mano kelionių žemėlapiuose neturi sezonų. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis kulinarinis turistas, kitaip tariant, „kulturistas“ kiekvienoje valstybėje sugeba rasti ką nors netikėto, ką nors išties nuostabaus arba, priešingai, turėdamas prastų lūkesčių, staiga supranta, kad gali būti ir blogiau.
Ieškant fantastiškų atradimų, neįmanoma išvengti nusivylimų, bet tai ir yra eksperimentų esmė. Svarbiausia tyrinėti pasaulį, ieškoti įdomių vietų, eksperimentuoti – bet kuriuo metų laiku.
– Kokį naują skonio atradimą išskirtumėte?
– Šiandien kiekvienas turime didžiulę laisvę rinktis, todėl eksperimentų ir atradimų gali būti daug ir įvairių.
Man labai įsiminė viešnagė Bilbao mieste, Ispanijoje. Baskų žvejai nuo seno valgė jaunus ungurius – maždaug 2-3 metų žuvis, kurių ilgis nesiekia nė pusės sprindžio.
Dabar tai – nuostabus delikatesas, nebe žvejų maistas, o brangus restoranų patiekalas, prilygstantis juodiesiems ikrams ir šviežiems trumams. Ispanai šiuos ungurių jauniklius vadina „angulas“.
Rinkoje vieno kilogramo šviežių unguriukų kaina gali viršyti tūkstantį eurų.
– O kokias „kulturistų“ dėmesio vertas vietas šiemet atradote Lietuvoje?
– Naujos vietos su savo istorijomis ir įdomios kulinarinės idėjos intensyviai turtina Lietuvos restoranų kultūrą, todėl labai šaunu ir malonu atrasti tai, kas yra šalia. Vienas tokių pavyzdžių – restoranas „Studio 54“ Klaipėdoje, kurį atidarė į Lietuvą iš užsienio grįžę žmonės. Savininkai tiki savo idėja, atiduoda visą širdį ir tai lankytojai jaučia.
Nustebino ir kulinariniai sprendimai naujojoje „Švyturio Brewery“ erdvėje, Klaipėdoje.
Kaune man labai patiko restoranas „Ieti“.
Poilsiaujant Druskininkuose galima kiekvieną dieną valgyti vis kitoje vietoje – nauji restoranai dirba tiesiog pasakiškai.
O Palangoje lūkesčius visada išpildo „Pušų paunksmė“, stabiliai išlaikanti aukščiausią kokybę. Manau, kad viešbučio restoranas pretenduoja tapti pilietiška Vilniaus „Neringos“ restorano legenda.
– Ar yra vieta, į kurią galite užsukti tik dėl vieno patiekalo?
– Man burnoje visada susikaupia seilių, kai pagalvoju apie aštriąsias krevetes, kurias pagamina „In Vino“ virtuvės šefai.
– Kokių šviežių gėrybių labiausiai laukiate?
– Skirtingų gėrybių sezonai – gerai pažįstamas skonių žemėlapis – be didelių atradimų, bet su šventės laukimo intriga. Kiekvienais metais laukiu, kada užaugs smidrų derlius, kada ims dygti voveraitės, o rudenį ragauju austrių – jos šiuo metų laiku man pačios skaniausios.
Ir švieži trumai rudenį yra visai kitokio skonio – fantastiški.
Mėgstu žuvį, todėl visada įdomu, kaip sekasi žvejams, ar šiemet sezonas ankstyvas ir vėlyvas, ar gausu laimikio. Apskritai galimybė valgyti šviežią, ką tik pagautą žuvį ar jūros gėrybes man yra vienas iš gyvenimo stebuklų. Vien ko vertas stintų sezonas sausio-vasario mėnesiais!
Laukti ir nukeliauti šimtus ar tūkstančius kilometrų visada yra dėl ko.
