Kai kurios tradicijos nesikeičia daugelį metų, todėl ant šventinio stalo yra produktų, be kurių žmonės neįsivaizduoja švenčių. Vienas jų – aguonos.
Mitybos poveikio sveikatai tyrėjos Aidos Matulevičiūtės teigimu, aguonas galima pritaikyti labai įvairių patiekalų gamyboje, tačiau specialistė prieš šventes primena nepamiršti saiko jas naudojant.
Aguonos – senovėje atrastos džiaugsmo gėlės
Aguonos žmonijai pažįstamos nuo senovės – šumerai jas vadino džiaugsmo gėlėmis. Kaip priedas kepant duoną, aguonos buvo žinomos maždaug nuo II m. e. a. ir jas naudojo tiek Europos, tiek Azijos gyventojai.
Lietuviai senovėje iš maltų aguonų gamindavo aguonų gėrimą, barstydavo jas ant kepinių, riestainių, dėdavo į pyragus. Mitybos poveikio sveikatai tyrėjos A. Matulevičiūtės teigimu, šios tradicijos nepakito ir šiandien.
„Aguonų tai viename, tai kitame kepinyje pasitaiko visus metus, tačiau būtent ant Kūčių ir Kalėdų stalo šios mažos sėklytės tampa itin svarbios. Aguonos beriamos į kūčiukų tešlą, su jų įdaru sukami vyniotiniai, gaminamas aguonų pienas ir kiti tradiciniai šventiniai patiekalai.
Šios sėklos turi kur kas daugiau vertės mitybos požiūriu nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Aguonose gausu baltymų, vitaminų ir mineralų, taip pat jos turi daug kalcio ir fosforo. Pastarasis svarbus maisto medžiagų apykaitai bei gaminant energiją, reikalingas smegenų, kepenų, inkstų veiklai“, – pasakoja A. Matulevičiūtė.
Pardavimai muša rekordus
Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, būtent aguonų pardavimai kiekvienų metų pabaigoje išauga kaip vieni iš labiausių – nuo kelių iki keliasdešimties kartų.
„Aguonos – privalomas lietuviško Kūčių stalo akcentas, todėl kiekvienais metais šiuo laikotarpiu fiksuojame didesnę jų pasiūlą. Lyginant su kitais produktais, aguonos visada karaliauja perkamiausių produktų sąrašo viršuje. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodį aguonų pardavimai išaugo net 20 kartų, lyginant su lapkričio mėnesiu. Tai išties didelis pokytis, formuojantis naujas šventinių patiekalų vartojimo tendencijas“, – sako B. Čaikauskaitė.
B. Čaikauskaitė pažymi, kad nors kūčiukai su aguonpieniu yra populiariausias švenčių patiekalas, tačiau jis nėra vienintelis patiekalas gaminamas su šiomis sėklelėmis.
„Aguonų panaudojimas itin universalus – pavyzdžiui, prancūzai aguonas barsto ne tik ant desertų, bet ir ant sūrio, daržovių tyrių ir net makaronų, o Indijoje aguonų sėklomis tirštinami padažai“, – sako B. Čaikauskaitė.
Aguonų pienas tinka ir pusryčiams
Tuo metu A. Matulevičiūtė pastebi, kad nors populiarusis aguonpienis neužleidžia tradicinio šventinio patiekalo pozicijos, tačiau sako, kad jį gaminant, reikėtų atsižvelgti į keletą aspektų.
„Gaminant aguonpienį žmonės vis dar neretai naudoja daug cukraus. Nors aguonos sumažina cukraus poveikį, kadangi atskiedžia jį, tačiau vis vien derėtų jį vartoti saikingai.
Aš patarčiau pamėginti pasigaminti aguonų pieną ne saldų arba bent jau pasirinkti sveikesnes cukraus alternatyvas. Juk vietoje jo galima naudoti įvairius vaisius arba datules. Be to, pasigamintą sveikesnį aguonų pieną galima vartoti ne tik šventiniu periodu, bet ir įprastomis dienomis, ypač pusryčių metu naudojant jį kaip užpilą prie dribsnių“, – pasakoja A. Matulevičiūtė.
Mitybos poveikio sveikatai tyrėjos teigimu, aguonos taip pat itin pritaikomos tarpušvenčiu, nes iš jų gaminami kūčiukai. Tiesa, juos A. Matulevičiūtė siūlo pabandyti pasigaminti iš pilno grūdo, riešutų ar bolivinės balandos miltų – tai bus alternatyva klasikai.
