Pora savo vestuvėms niekaip nerado torto: išgelbėjo močiutė

Prekės ženklo vaikams „Happy Fellas“ įkūrėja A.Paulauskienė ir viename restorane virėju dirbantis M.Paulauskas tik susituokę tapo darniu duetu savo namų virtuvėje.

Šeimos gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be maisto ruošimo, tačiau ne dažnoje poroje abu partneriai vienodai gerai gamina patiekalus. Tad vilniečiai Agnė ir Martynas – reta išimtis.

Jie netgi dalijasi kulinariniais atradimais, skoniais ir receptais šeimos sukurtame tinklaraštyje „2 virėjai“.

– Ką abiem reiškia maisto ruošimas, valgymas?

Martynas: Maisto gamyba man – labai svarbi gyvenimo dalis. Nors daug gaminti tenka darbe, per laisvadienius mielai ruošiu maistą ir namie. Kai sukūrėme savo tinklaraštį, noras eksperimentuoti namų virtuvėje tapo didesnis – norisi išbandyti naujus produktus, receptus.

Agnė: Mūsų namuose retai kada virtuvė būna laisva – gaminame maistą tris kartus per dieną, labai retai valgome restoranuose. Net duonos gaminių nebeperkame parduotuvėje, ką įmanoma, viską darome patys.

– Kaip jūs susipažinote su Agne?

Martynas: Mūsų pažinties istorija tikrai nėra romantiška – Agnę pamačiau vienoje interneto pažinčių svetainėje ir jai parašiau. Po kelių pasimatymų jau kartu gaminome maistą, tad faktiškai nuo pažinties pradžios mus sieja maisto ruošimas.

– Ar svajojote šeimą sukurti su vyru, puikiai gaminančiu valgį? O gal bijojote, kad abiem bus sunku išsitekti vienoje virtuvėje?

Agnė: Apie tai, kad kada nors mano vyras bus profesionalios virtuvės atstovas, tikrai negalvojau. Kai susipažinome su Martynu, kurį laiką net nelaikiau jo profesijos rimta – iki šiol pamenu jo žvilgsnį, kai tai jam pasakiau. (Juokiasi.)

Po kiek laiko teko kartu padirbėti keliuose privačiuose renginiuose, o kai apsigyvenome po vienu stogu ir supratau, kiek valandų virėjai dirba, labai greitai mano mąstymas pasikeitė.

– Ar savo vestuvių puotai gaminote kokį nors išskirtinį patiekalą?

Martynas: Susituokėme 2019-ųjų rugsėjo pradžioje. Šventei ruošėme savo desertus, nes niekaip neradome svajonių torto.

Kartu galvojome desertų idėjas, tačiau praėjusi vasara buvo kupina darbų, todėl prieš vestuves receptus testavo Agnė. Aš prisidėjau tik likus kelioms dienoms iki vestuvių ir kartu viską įgyvendinome.

Agnė: Galima sakyti, kad paskutines valandas prieš vestuves praleidome virtuvėje.

Vestuvėms rinkomės gana paprastus, bet pasiteisinusius vieno–dviejų kąsnių desertus: juodojo šokolado triufelius, kokosinius triufelius, prancūziškus plikytos tešlos pyragėlius „choux“ su citrininiu kremu, sausainius su aviečių džemu.

Tuomet į mažus stiklainius ruošėme panakotą su vyšniomis ir baltojo šokolado putėsiais ir sūrio pyragą su sūria karamele. Nesitikėjome, kad desertai patiks net tiems svečiams, kurie saldumynų nemėgsta!

Kadangi norimo torto negavome, prašėme, kad mano močiutė iškeptų naminį šakotį. Šventė buvo įkvėpta Italijos kurortinio miestelio Sorento apylinkių, tačiau norėjosi kokio nors lietuviško akcento. Šakotis puikiai tam tiko ir tapo tikra šventės ašimi.

Iš tiesų, jeigu ne idėja gaminti savo desertus, gal iki šiol nebūtų mūsų tinklaraščio – testuodami receptus sulaukėme daug palaikymo ir taip kilo mintis kurti bendrą projektą.

– Ar žinote vienas kito kulinarinius skonius – jie panašūs ar skirtingi?

Martynas: Mūsų skoniai dažniausiai sutampa, tačiau vienas esminis skirtumas – Agnė nemėgsta lietuviškų tradicinių patiekalų: didžkukulių, „Žemaičių“ blynų.

Vieno mėgstamiausio jos patiekalo neišskirčiau, galiu tik užtikrinti, kad Agnė labiausiai žavisi Japonijos virtuvės įkvėptais skoniais.

Agnė: Martynas dievina mano močiutės krosnyje keptus vėdarus, nekart yra sakęs, kad tai mėgstamiausias jo patiekalas.

– Kadangi Martynas – profesionalus virėjas, turbūt jūsų namų virtuvė labai moderni, kaip maisto laboratorija?

Martynas: Mūsų virtuvė moderni ne įranga, bet joje vykstančiais nuolatiniais eksperimentais ir naujų maisto idėjų paieškomis. Agnė namuose yra atsakinga už įvairius kepinius, duoną ir viską, kas susiję su tešlos maišymu ir desertais.

Mano stiprioji pusė – pagrindiniai tiek mėsos, tiek vegetariški patiekalai.

Agnė: Laikomės griežto maisto pirkimo planavimo ir stengiamės į parduotuvę eiti kartą ar du per savaitę.

Tad išėjimas apsipirkti mums yra savotiška pramoga.

Tačiau būna dienų, kai nė vienas nenori suktis virtuvėje. Tuomet mielai apsilankome mėgstamuose restoranuose.

– Anksčiau mėgote gaminti valgį?

Agnė: Atvykusi studijuoti į Vilnių turėjau išmokti gaminti valgį. Savarankiškumas, pasirinkimo laisvė ir naujų skonių atradimas man labai patiko. Žinoma, tos žinios buvo labai skurdžios.

Kai susipažinau su Martynu, jis mane supažindino su gausybe naujų skonių, patiekalų ir, drįsčiau teigti, išlepino. Matydama, kaip jis vis tobulėja, negalėjau nesižavėti. Taip pamažėl kulinarijos pasaulis tapo ir mano gyvenimo dalimi.

– Kokios virtuvės šalininkai esate ir kokiais receptais dalijatės su tinklaraščio skaitytojais?

Martynas: Mūsų tinklaraštyje galima rasti įvairaus maisto pagal kiekvieno skonį. Gaminame tiek Europos šalių, tiek egzotiškus Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos virtuvių patiekalus. Daug receptų kuriame patys ir skaitytojams siūlome paragauti to, ką mielai gaminame namuose.

Agnė: Tinklaraštyje publikuojami receptai yra šiek tiek pažengusiems virtuvėje, tačiau stengiamės kuo detaliau viską aprašyti, kad net tie, kurie neturi daug patirties, galėtų pasigaminti ką nors naujo ir išskirtinio.

Tačiau nemėgstame kraštutinumų ir tikime, kad ne tik gyvenime, bet ir lėkštėje svarbu pusiausvyra ir sveikas protas.

– Ar namuose taip ir jaučiatės – kaip du virėjai? Vienas kitam nesiruošiate užleisti savo vietos prie viryklės?

Agnė: Nuo pat santykių pradžios supratome, kokia esame gera komanda, kai bet kokias darbo ar gyvenimo užduotis vykdome kartu. Aš niekaip nesugalvojau projekto pavadinimo, o Martynui prieš pat tinklaraščio išleidimą į galvą šovė – „2 virėjai“.

Dėl maisto gaminimo niekada nesipykstame. Turime kelias nerašytas taisykles – tas, kuris gamina, neplauna indų, ir maisto negamina tas, kurio darbo diena buvo intensyvesnė.

Kepta žąsies krūtinėlė su morkų piurė ir vyšnių padažu (dvi porcijos)

Morkų piurė reikės:

Nuskuskite morkas, nulupkite svogūnus. Supjaustykite morkas plonais griežinėliais, svogūnus – pusžiedžiais.

Puode įkaitinkite aliejų, dėkite sviestą. Kai sviestas ištirps, suberkite morkas ir svogūnus. Lengvai pakepinkite. Supilkite grietinėlę ir vandenį. Pamažinkite kaitrą, troškinkite, kol morkos visai suminkštės. Kai morkos išsitroškins, berkite žiupsnelį druskos ir elektriniu maišytuvu sutrinkite iki vientisos masės. Paragaukite ir papildomai pagardinkite druska pagal poreikį (ne daugiau kaip 1–2 g druskos).

Taip pat reikės:

Užkaiskite puodą su vandeniu, berkite žiupsnį druskos ir virkite bulguro kruopas pagal instrukciją, parašytą ant jų pakuotės.

Išvirusias kruopas (200 g) sumaišykite su pagaminta morkų piurė.

Vyšnių padažui reikės:

Prikaistuvyje su aliejumi pakepinkite susmulkintus svogūną ir česnaką. Tuomet pilkite vištienos sultinį. Kai jis užvirs, sudėkite vyšnias, pipirus ir žiupsnelį džiovintų rozmarinų. Viską troškinkite ant vidutinės kaitros apie 15 minučių.

Padažą iki vientiso tirštumo sutrinkite elektriniu smulkintuvu. Įberkite cukraus, cinamono, išmaišykite ir paragaukite. Cukraus kiekis priklausys nuo vyšnių rūgštumo. Vadovaukitės tuo, kad padažas turi būti saldžiarūgštis.

Sutrintą padažą dar perkoškite per sietelį dėl vientisesnio tirštumo.

Žąsies krūtinėlei kepti reikės:

Dieną prieš kepimą pamarinuokite žąsies krūtinėlę: gausiai berkite druskos ant odos ir gerai įtrinkite. Tą patį padarykite ir su kita krūtinėlės puse, tik ją dar papildomai pabarstykite pipirais. Dėkite į lėkštę odele į apačią ir laikykite šaldytuve neuždengtą per naktį.

Prieš kepdami išsimarinavusią krūtinėlę palaikykite kambario temperatūroje apie pusvalandį. Įstrižais pjūviais įpjaukite žąsies odelę neįpjaudami mėsos. Taip kepant oda nesusitrauks, taps traški, be to, iš jos greitai išsiskirs riebalai ir krūtinėlė iškeps greičiau.

Į neįkaitusią keptuvę pilkite šlakelį aliejaus ir dėkite krūtinėlę oda į apačią. Šalia dėkite sutraiškytas česnako skilteles ir šakelę rozmarinų. Kepkite aukštoje kaitroje kiekvieną pusę apie 3–4 minutes.

Apkepusią iš abiejų pusių krūtinėlę dėkite į mažą skardą ir pašaukite į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 14 minučių (anties krūtinėlei užtektų 7–10 minučių). Jeigu turite mėsos termometrą, žinokite, kad iškepusios krūtinėlės vidaus temperatūra turi būti 54 C.

Baigusiai kepti krūtinėlei leiskite 3 minutes „pailsėti“ kambario temperatūroje. Patiekite su bulguro kruopomis, morkų piurė, vyšnių padažu ir mėgstamais daigais.