Kartą iš Azijos po daugiau nei parą trukusių keturių skrydžių į namus grįžęs Ž.Barysas taip užsinorėjo cepelinų, kad vienuoliktą valandą vakaro puolė jų ruošti.
Didžkukulius šeimininkas be jokios savigraužos valgė jau po vidurnakčio – apie pirmą valandą nakties.
„Buvo labai skanu, taip norėjau, svajojau apie juos grįždamas“, – prisipažino cepelinų mėgėjas.
Nors šis patiekalas labai sotus, kaloringas ir apsunkina virškinimą, asmeniniam kelionių planuotojui naktį košmarai nesisapnavo.
Kai tik būna namuose, vilnietis pasigamina nemažai ir kitų lietuvių virtuvėje paplitusių patiekalų – pats raito koldūnus, ruošia čeburekus ar švilpikus.
Kadangi svetur Žygimantas prisiragauja kitokio maisto, namie jam norisi tokių valgių, kuriuos mėgsta nuo vaikystės.
„Specialių mokymų nebaigiau, be abejo, kad gaminti išmokau iš mamos, kai ką – iš močiutės. Matydavau, kaip jos ruošia maistą, man pasirodė įdomu“, – pasakojo Ž.Barysas, pirmuosiuos cepelinus išviręs būdamas keturiolikos metų.
Suformavęs cepelinus Žygimantas visada juos suskaičiuoja – tai daro dėl tradicijos, o ne dėl baimės, kad kuris nors pradings.
Dažniausiai jų paruošia 30, nes dėl mažiau nevertėtų terliotis. Daugiausia vyras jų per vieną kartą išvirė 70, nes ruošė vaišes didelei šeimos šventei.
Kelionių rengėjas daug sykių įsitikino, kad jam geriausiai sekasi pagaminti cepelinus, – tai, ko dažniausiai prašo šeima ir draugai. Antroje vietoje būtų koldūnai, trečioje – „Kijevo“ kotletai.
Ž.Barysas kartais ruošia net „Napoleono“ tortą – kepa lakštus, gamina pertepimą. Jam neprastai pavyksta!
Kultinių patiekalų ruošimas užima nemažai laiko, tačiau Žygimantui jo negaila, nes žino, kad sulauks komplimentų.
Nors daugeliui sunku prisiruošti virti cepelinus, Žygimantas juos gamindamas susisuka per pusantros valandos.
Jam tai nėra kančia: „Vienu užėjimu į virtuvę priskutu bulvių, sutarkuoju, sumalu mėsą, padarau cepelinus ir išverdu. Nėra sunku, kaip daugeliui atrodo, tai paprastas patiekalas, tiesiog reikia tam nusiteikti.“
Ž.Barysas negamintų vien sau, nors kartais būna ir išimčių, nes cepelinai – šeimos ir kompanijos maistas.
Tad Žygimantas arba kviečiasi svečių, arba į rankšluosčius įsukęs du puodus išvežioja cepelinus po miestą bičiuliams. Jie lieka patenkinti.
Nors išvirus daugiau cepelinų būtų galima juos kitą dieną pakepti keptuvėje, vyras įprastai pašildo tame pačiame vandenyje, kuriame jie virė.
Pašildžius ant nedidelės kaitros didžkukuliai tarsi atgaivinami, įgauna tokį pat skonį ir šviežumą kaip gaminimo dieną.
Bet valgyti daugiau kaip dvi dienas iš eilės tą patį maistą pabostų, todėl prieš verdant cepelinus reikėtų įvertinti ir šią aplinkybę.
Nuvykęs į Kauną pas tėvus Žygimantas neretai verda cepelinus, juos ruošia vienas arba su mama. Net giminės prašė pamokyti, kaip daryti cepelinus.
Žygimantui jie atrodo toks paprastas patiekalas, bet kažkodėl sukelia tiek laimės.
Nors Ž.Barysas yra išmėginęs dainininko ir žurnalisto karjerą, o dabar užsiima privačių kelionių organizavimu, pasinaudoti kulinariniais sugebėjimais ir atidaryti restorano neketina.
„Esu kuklus, mano patiekalai labai paprasti, nemokėčiau gaminti įmantriai ir nelabai norėčiau mokytis to įmantrumo“, – patikino keliautojas.
Užsienyje keliskart paragavęs vietos virtuvės patiekalų Ž.Barysas lengvai atpažįsta produktus, perpranta ruošimo būdus ir galėtų pagaminti. Bet namie Žygimantas laikosi nuostatos ruošti patiekalus, įprastus skrandžiui nuo vaikystės.
Keliaudamas jis ragauja daug neįprastų valgių, egzotiškų gėrybių, todėl ilgose kelionėse pasiilgsta lietuviško maisto: burokėlių sriubos, kotletų, bulvių košės.
„Nebūsiu originalus, tačiau iš užsienio šalių virtuvių man artima italų.
Ją dažnai renkuosi, kad ir kokioje šalyje būčiau, – ar Balio saloje, ar Karibų jūros regione. Azijos virtuvę neseniai prisijaukinau, nors anksčiau jos nemėgau“, – pasakojo asmeninis kelionių planuotojas.
Ž.Barysui skanu viskas, ką siūlo italų virtuvė: nuo skrebučio su mocarela ir pomidorais iki pastos bei picos.
Keliautojas taip pat įprato mėgautis ir azijietiškais aštriais troškiniais, ruoštais gilioje kiniškoje keptuvėje, bei tailandietiška kokosų pieno, vištienos ir krevečių sriuba.
Tarkuotų bulvių cepelinai (30 vienetų)
Reikės:
- 5 kg bulvių tarkiams
- 1 kg bulvių virti
- apie 1 kg kiaulienos sprandinės
- gabalėlio rūkytų lašinių
- svogūnų
Nuskuskite bulves, vienas išvirkite, kitas sutarkuokite. Ž.Barysas pastebėjo, kad rankomis tarkuotų bulvių cepelinai skanesni nei tie, kuriems tarkiai ruošti bulvių tarkavimo mašina. „Nežinau, kur slypi ta paslaptis, bet skonis skiriasi“, – sakė keliautojas. Ką rinktis, priklauso nuo įgūdžių ir nuo to, kiek turite laiko patiekalui ruošti.
Kai kelių sluoksnių marle nusunksite tarkius, neišpilkite sunkos su krakmolu. Išvirusias bulves sugrūskite. Ž.Barysas laikosi taisyklės, jog tarkių ir virtų bulvių turėtų būti maždaug po lygiai, kad cepelinai būtų skanūs, o tešla verdant neištižtų. Tad į dubenį sudėkite tarkius, bulvių košę ir nusistovėjusį krakmolą. Viską gerai išminkykite.
Ruoškite įdarą: sumalkite mėsmale mėsą ir rūkytus lašinukus. Jų Žygimantas deda į faršą dėl pikantiško aromato.
Pakepinkite aliejuje arba svieste smulkiai supjaustytą svogūną ir sudėkite į faršą. Pagardinkite druska, pipirais. Faršą išminkykite.
Darykite cepelinus: suvilgykite vandeniu delnus, į vieną jų dėkite tarkių, juos išplokite ir kita ranka įdėkite mėsos įdaro. Atitaikykite santykį taip, kad ir mėsos būtų užtektinai, ir ne per daug bulvių masės. Užlenkite tešlos kraštus paslėpdami mėsą ir pirštais formuokite didžkukulius.
Užkaiskite 7 litrų talpos puodą su vandeniu, įberkite 7–8 arbatinius šaukštelius druskos (kadangi tešla nebuvo sūdyta). Žygimantas ne kartą patikrino, kad į tokį puodą telpa 20 cepelinų, o likusius 10 verda kitame perpus mažesniame puode. Tad į jį ir druskos įberia 4 šaukštelius.
Užvirus vandeniui sudėkite cepelinus. Virkite pusvalandį – po pirmų dešimties minučių sumažinkite kaitrą ir uždenkite dangtį. Cepelinams išvirus jų iškart negriebkite – palaikykite uždengtame puode karštai dar valandą. Nors sunku išlaukti tiek laiko, Ž.Barysas tikino, kad verta, nes cepelinai tarsi subręsta ir tampa dar gardesni.
Žygimantas cepelinus įprastai patiekia su spirgučių padažu. Jį ruošia dvejopai – iš šaltai rūkytos šoninės, šviežių sūdytų lašinių.
Kad sūdytus lašinius būtų lengviau pjaustyti, prieš tai juos trumpai pašaldykite šaldymo kameroje. Supjaustytus lašinukus suberkite į įkaitintą keptuvę, o jiems baigiant spirgėti įberkite smulkiai pjaustytų svogūnų. Jie turi kelias minutes pasitroškinti kartu su lašinukais.
Taip pat paruoškite ir rūkytos šoninės spirgučius. Patiekę cepelinus prie abiejų padažų galite pasiūlyti ir grietinės, jei kas nors norėtų ją sumaišyti su spirgučiais.
