Romams priimtinas klajokliškas gyvenimo būdas sukrovė nemenką kulinarinį paveldą. Keliaudami vežimais romai įsikurdavo pamiškėse, kūrendavo laužą ir ruošdavo valgį.
Jie gamindavo tai, ko buvo išmokę iš tėvų, senelių arba ko ragavo keliaudami per svečias šalis.
Juk keliaudamas iš vieno krašto į kitą gali sužinoti gardžiausių patiekalų receptų, pamatyti įmantriausių jų ruošimo būdų. O jei dar romai pasitelkia išmonę, savas paslaptis ir gal net magiją, dėl valgio galima apsilaižyti pirštus.
Todėl čigoniškų patiekalų paveldas toks neaprėpiamas kaip ir romų tautos išsibarstymas po pasaulį.
Neseniai Vilniaus senamiestyje atidaryto restorano „Gypsy Lounge and Grill“ valgiaraštyje galima rasti daugiau nei dvi dešimtis romų patiekalų.
Kai kuriuos jų romai pasiskolino iš Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Gruzijos, Graikijos, Italijos, Vokietijos, Rusijos, Turkijos, Saudo Arabijos, Mongolijos, Vengrijos, Rumunijos, Šiaurės Makedonijos, Vidurinės Azijos ir Lietuvos. Juk klajokliai išmaišė tiek daug kraštų!
„Gal romų virtuvė ir nėra labai prabangi, bet norime sukurti tokius patiekalus, kad jie būtų skanūs, estetiškai pateikti ir kad klientui būtų malonu čia ateiti ne vieną kartą“, – tikino socialinio verslo ėmęsis I.Kvikas.
Garsusis romas šiuo projektu norėtų pakeisti apie tautiečius susidariusią prastą nuomonę, tad šiame restorane dirba nemažai jaunimo, nes kitur jo galbūt niekas nenorėtų priimti.
I.Kvikas įsitikinęs, kad romai nori dirbti ir gali būti pareigingi, o ne prasimanyti pinigų nešvariais būdais.
Atvirkščiai, romai moka gražiai aptarnauti, maloniai bendrauti ir nesiruošia nieko apvogti, juk už darbą gauna atlygį.
Romų šeimose merginos anksti išteka, nespėja baigti mokslų, nuo paauglystės rūpinasi buitimi, ruošia maistą. Todėl ir šiame restorane po kelias valandas dirba šešiolikametės, įgyja profesinių įgūdžių.
Restorane puoselėjama nelabai įprasta aptarnavimo kultūra – jaunutės padavėjos, atnešusios maistą, pasako ir kūrybingą linkėjimą.
Užsisakius tradicinių romų balandėlių, lėkštėje išvysite tirštame daržovių padaže pūpsančius kopūstlapių suktinukus. Šio romų patiekalo sudėtis truputį artima lietuviškam valgiui: malta jautienos ir kiaulienos mėsa, tradicinis romų padažas su keptomis ant laužo daržovėmis.
Balandėliai patiekiami su virtomis bulvėmis bei linkėjimu lengvo kelio ir palankaus vėjo.
Bet ansamblio „Sare Roma“ vadovas ir vienas restorano bendraturčių I.Kvikas išduoti kai kurių patiekalų receptų nenorėjo, kad jų nenukopijuotų kiti.
Tad skanėsto pavadinimas „Čigoniškas ežys“, kurio receptas pasiskolintas iš Mongolijos, slepia ir kitą užrašą – jautienos bifšteksas. Taip pat nurodyta sudėtis: kapota jautiena, trumų ikrai, kaparėlių pudra, minkšto sūrio kremas, lęšiai, pusiau džiovinti pomidorai, karamelizuoti svogūnai.
Kiekvienas patiekalas turi savo istoriją – „Budulajaus sapnu“ vadinamas kiaulienos, avienos ir daržovių guliašas. Jis troškinamas ilgai, juk ir Budulajaus kelionė per pasaulį nebuvo trumpa.
Šešias valandas gaminama tradicinė romų sriuba „Humer kerai“ – taip pat ant silpnos ugnies ilgai ruošiamas valgis.
Pirmiausia verdama kiauliena ir jautiena, o galiausiai į mėsos sultinį dedamos grilyje kepintos daržovės, aštrūs prieskoniai. Jeigu romui bus patiektas tik sultinys, jis paklaus, kas serga.
Sultinys – maistas ligoniui atsigauti, o sriuba turi būti tiršta, labai aštri, kvapi. Tad sriuboje būtinai turi būti daug mėsos, daržovių.
„Kai kurie receptai buvo perduoti iš lūpų į lūpas, mano mama ir močiutė skaniai gamindavo. Kai kurių patiekalų kur nors ragavau, todėl tokia ir yra mūsų virtuvė“, – patikino I.Kvikas ir užsiminė apie čigonišką patiekalą – ant laužo keptą ežį.
„Žiauriai skanu“, – tarstelėjo Ištvanas, prisiminęs, kad išskirtinio valgio ragavo tuomet, kai jam buvo dvylika metų.
Ežys vertinamas dėl liesos mėsos, kuri lengvai virškinama. Mėsos Ištvanas nepamiršo iki šiol: „Ji pasakiško skonio, tirpo burnoje. Nebuvo riebalų, mėsa minkšta.“
Aišku, šiais laikais niekas ežių negaudo maistui, bet I.Kvikas norėjo sudominti lankytojus šiuo patiekalu, tad bifšteksą ruošia iš jautienos išpjovos, o lėkštėje sukuria dekoraciją, primenančią ežį.
„Žmonės ateina paragauti šio valgio“, – džiaugėsi Ištvanas.
Daug kam patinka ir tradicinė romų arbata. Jos pateikimas visai kitoks, nei įprasta. Gėrimą krištolinėje stiklinėje būtinai turi patiekti jauna daili panelė.
„Arbatoje turi būti daug vaisių, vandens niekas negers, nes nėra skonio, grožio. Į juodąją indišką arbatą beriama pjaustytų sezoninių vaisių, uogų, prieskonių ir patiekiama su gabalėliu cukraus“, – pasakojo dainininkas.
Ištvanas romų arbatą mėgsta gurkšnoti užsikąsdamas romų pyragu „Savijako“. Šį desertą vyras palygino su austriškuoju štrudeliu, bet kai kam jis gali priminti totorišką šimtalapį, nes gaminamas iš sluoksniuotos tešlos.
Tradicinis romų pyragas įdarytas varške bei karamelizuotomis razinomis arba tik varške. Patiekiamas su ledais ir citrinų žievelės drožlėmis, pabarstoma aukso dulkėmis. Tokio skanėsto valgytojui linkima saldžios meilės ir aistringų jausmų.
Patiekalai barstomi dvidešimt keturių karatų aukso dulkėmis, jos matomos – juk auksas tapo romų simboliu, todėl tai neatsiejama netgi virtuvėje. Kitai tautai auksas gal netiktų, bet romai buvo klajokliai ir nešiojosi viską, ką turėjo. Tad kišenėse barškėdavo aukso monetos, pirštus puošė auksiniai žiedai.
Jeigu ką nors pirkdavo, atsilygindavo auksu.
„Mes taip mėgstame auksą, kad kartais norisi jį valgyti. Be to, taip puošti maistą dabar pasaulyje labai madinga ir populiaru, auksas labai gražiai atrodo.
Mindaugo karūnavimo dieną, kai giedojome himną, pagaminome cepelinus ir pabarstėme auksu. Buvo labai skanu ir gražu“, – džiaugėsi šeimininkas.
I.Kvikas restorane ruošia ir jūrų gėrybių patiekalus, nes juos pats mėgsta. Į valgiaraštį įtrauktos net „Barono Ištvano“ salotos, jos paruoštos su grilyje keptomis tigrinių krevečių uodegėlėmis.
Šeimininkas pagerbė ir tautietį dainininką Radžį, į valgiaraštį įtraukęs „Barono Radžio“ salotas su žarijose kepta vištos krūtinėle. Praeityje kulinarijos mokyklą baigęs Radžis šio patiekalo ragavo, jam labai patiko.
Kulinarija visada buvo I.Kviko pomėgis – anksčiau jis buvo įkūręs piceriją vienoje Vilniaus rajono gyvenviečių, kurioje gyvena su šeima ir kitais giminaičiais.
Vyras mielai ruošia maistą namiškiams. Bet didžiausia šio romo aistra – dainuoti. I.Kvikas – pagrindinis „Sare Roma“ atlikėjas, 2016 metais išmėginęs jėgas nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje.
Tačiau dabar I.Kvikas su bičiuliu Veslavu Dudzinskiu – romų kulinarinio paveldo restorano savininkai.
Su Veslavu žinomas dainininkas susipažino kulinarijos kursuose, po to kartu atliko praktiką prabangaus restorano „Stikliai“ virtuvėje.
Ši patirtis abiem davė daug naudos, pasitikėjimo ir įkvėpimo ruošiant patiekalus, todėl vyrai romų restorano virtuvėje suvienijo jėgas.
Ištvanas ir Veslavas pluša virtuvėje su visa komanda – gamina valgius svečiams, juos aptarnauja.
