Svajonę atidaryti restoraną savo širdyje daugiau nei 15 metų nešiojosi ir Kaune gyvenantis italas Simone Rotoli, kuris praėjusią savaitę atidarė savo restoraną „Juoda druska“.
Antrosios pandemijos įkarštyje atidaryti restoraną yra mažų mažiausiai drąsu, tačiau, anot Simone, niekada nebūna tinkamo laiko įgyvendinti svajones.
„Tiesiog turi susitaikyti su esama situacija ir judėti pirmyn. Niekas amžinai nesitęsia, pandemija taip pat turi savo galiojimo laiką. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad būdami atsargūs ir laikydamiesi visų saugumo reikalavimų mes galime gyventi toje naujojoje realybėje, suteikdami sau malonumą išeiti iš namų, ragauti kokybišką maistą, bendrauti ir įgyti naujų patirčių“, – sakė restorano vadovas.
Kai žmogus įgyvendina daugybę metų puoselėtą svajonę atidaryti restoraną, galvoje tik ir sukasi mintis: kuo šis bus kitoks ir ką atėję žmonės jame ras?
Kas iš tikrųjų nustebino kalbantis su S.Rotoli, kad 15 metų keliaudamas po Europą ir išbandydamas įvairių šalių virtuvių patiekalus, jis tikrai atrinko Viduržemio regiono skonio perlus. „Mano restorane nerasite makaronų su „Bolognese“ padažu ar kitų labai itališkų patiekalų.
Stengiausi atskleisti subalansuotą modernią Viduržemio jūros regiono skonių paletę, žinoma, pritaikytą jau gerokai išlavintam lietuvių skoniui. Kadangi „Juoda druska“ yra ne tik restoranas, bet ir „Lounge baras“, drauge su barmenu Ryčiu Tamuliu sukūrėme 12 kokteilių, kuriuos būtų galima pavadinti savotišku mūsų parašu. Tai reiškia, kad kiekvienam kokteiliui patys gaminame sirupus, maišome sultis ir kuriame kitus ingredientus“, – pasakojo Simone.
Pirmiausia – restorane dirbantys žmonės
Sakoma, kad skonis draugų neturi, bet štai aptarnavimo Lietuvoje – mes jau tikimės europietiško. Tai patvirtino ir naujojo restorano siela bei širdis Simone. Jo surinkta komanda – tarptautinė ir visiems dirbantiems žmonėms jų darbas nėra tik papildomas.
„Aš tikiu, kad žmogus nuoširdžiai turi mylėti tai, ką daro. Mano tikslas suteikti galimybę žmonėms oriai gyventi dirbant savo darbą, kad nereikėtų blaškytis ir plėšytis bandant suderinti 2 ar 3 skirtingus užsiėmimus.
Noriu Lietuvoje garsiai kalbėti ir savo pavyzdžiu rodyti svetingumo (angl. hospitality) kultūrą. Neužtenka lankytojui patiekti nepriekaištingai pagamintą maistą, lygiai taip pat svarbu jį pagarbiai aptarnauti, leisti kaskart pasijusti svarbiu ir laukiamu. Man svetingumo kultūra pirmiausia yra žmonės.
Konkurentai gali nukopijuoti tavo receptus, gėrimus, tačiau žmonių nenukopijuosi“, – apie netradicinį požiūrį į darbuotojus ir klientus kalbėjo restorano vadovas.
Griauna standartus ir siūlo lavinti skonį
Pabuvojus restorano viduje nustebino ne interjeras ar sukurta jauki atmosfera, bet vyno meniu. Tipiškai įprastame tokio pobūdžio meniu rasi vos 2-3 pasirinkimus tam tikrame kainų segmente. Tai reiškia, kad žmonės, jei turi ribotą vakarienės biudžetą, renkasi ne pagal vynuoges ar regioną, kuriame pagamintas vynas, o, savaime suprantama, pagal kainą.
Čia S.Rotoli taip pat griauna standartus ir siūlo lavinti skonį. Viename ar kitame kainų segmente lankytojai gali rinktis iš mažiausiai 7 variantų, atsižvelgdami į vynuogių rūšį ir gėrimo savybes.
„Esu čia dėl dukros“
Po vakarienės, jau išeinant iš naujojo restorano, galvoje sukasi dvi mintys. Nieko nelaukusi pagaunu tarp staliukų besisukantį Simone ir tiesiai šviesiai klausiu: „Kodėl „Juoda druska?“ ir „Kodėl turėdamas šitiek metų patirties, atidaręs ne vieną restoraną Europoje, nutarėtesavo restoraną atidaryti Kaune?“
Restorano vadovas nesutrinka ir atsako į abu mano klausimus.
„Ispaniškai „Sal negra“ reiškia juoda druska, o ši yra vienas iš pagrindinių ingredientų Viduržemio jūros virtuvėje. Nenorėjau Lietuvoje atidaryti dar vieno itališko restorano, manau, jų jau yra pakankamai. Siekiu lavinti lietuvių skonį ir pasiūlyti kiek kitokią maisto bei gėrimų patirtį jiems“, – sakė Simone.
O į Lietuvą prieš keletą metų jis atvyko vedamas meilės savo dukrai Leilai.
„Žinote, atvažiavau čia ne tam, kad tapčiau turtingu verslininku. Esu čia tam, kad galėčiau būti arčiau savo septynmetės dukters. Prieš dešimtmetį gyvenau ir dirbau Kanarų salose, kur susipažinau su lietuvaite Gintare. Mes įsimylėjome vienas kitą, iš tos meilės gimė dukra.
Kai Gintarė vieną dieną nutarė su dukra palikti Kanarų salas ir grįžti į Kauną pas savo šeimą, supratau, kad nenoriu gyventi be dukros. Nenoriu praleisti jos vaikystės, pirmųjų žingsnių į mokyklą. Susikroviau daiktus ir atvažiavau čia.
Iš pradžių net nežinojau, ko tikėtis Lietuvoje. Atvykęs supratau, kokia tai puiki šalis, kaip smarkiai Baltijos šalių regione dabar auga restoranų verslas, keičiasi aptarnavimo kultūra, kiek galimybių atsiranda“, – savo jaudinančia gyvenimo istorija pasidalijo Simone Rotoli.
