Asta susirgo diabetu būdama dešimties metų. Poliklinikos gydytojai laiku nenustatė, kas jai atsitiko. Viskas baigėsi tuo, kad dūstančią dukterį tėvai nuvežė tiesiai į Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, kur ji buvo paguldyta į reanimaciją.
„Mano būklė buvo labai bloga, išsivystė koma, vėliau atsirado įvairių komplikacijų. Ligos pradžia buvo dramatiška, gydytojams buvo daug klaustukų, niekas nežinojo, kaip viskas baigsis“, – prisiminė Asta.
Prieš 24 metus jai buvo nustatytas pirmojo tipo diabetas. Tai reiškė, kad organizmas pats sunaikino kasoje esančias beta ląsteles, kurios gamina insuliną.
Tačiau dabar moteris nesijaučia serganti.
Išeidama iš namų ji gali nebijoti, kad staiga kraujyje padaugės gliukozės ir ji nualps gatvėje, – ji gali keliauti, važiuoti dviračiu, maudytis ežere.
Laisvę jai suteikė sistema, kuri vadinama dirbtine kasa. Šią sistemą sudaro insulino pompa, jutiklis ir programa mobiliajame telefone.
Jutiklis kas penkias minutes siunčia duomenis apie gliukozės kiekį kraujyje į programą, kuri reguliuoja insulino dozę.
„Jei kraujyje padaugėja cukraus, pompa suleidžia daugiau insulino, o jei krinta, pompa nustoja leisti insuliną“, – pasakojo Asta.
Jutiklį tenka keisti: kai kurie diabetu sergantys žmonės tai daro kas dvi savaites, o kiti – dar rečiau. Taip pat reikia keisti ir pompos kateterį. Tačiau šie nepatogumai nė iš tolo neprilygsta tam vargui, kurį Astai teko kęsti metų metus.
Moteris tai vadino badymu, vykstančiu keliolika kartų per dieną. Taip dažnai jai tekdavo durti į pirštą ir matuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Naudojant vadinamąją dirbtinę kasą gliukozės rodiklis kraujyje matuojamas tik kelis kartus per dieną. Tai būtina norint įsitikinti, ar jutiklis yra pakankamai jautrus.
Būna dienų, kai Asta užmiršta dar vaikystėje nustatytą diabetą: „Jei nesuvalgai viso torto ar puodo cepelinų, gali džiaugtis gyvenimu.“
Per Kalėdas Asta taip pat leidžia sau paragauti saldumynų, bet jie būna paruošti kitaip. Tradicinių meduolių, aguonų pyrago ar šokoladinių saldainių moteris stengiasi nevalgyti, negerti spanguolių kisieliaus, nes jame daug krakmolo.
Tačiau jai labai patinka pagal ketogeninės mitybos principus pagamintas tortas. Toks tortas yra sotus, netgi sunku suprasti, kad jis beveik neturi angliavandenių, paruoštas be cukraus ir miltų.
Miltinių patiekalų Asta vengia ne tik dėl to, kad tai angliavandeniai, bet ir dėl to, jog jos organizmas netoleruoja glitimo.
Diabetas ją daug ko išmokė. Moteris gali greitai pagaminti vadinamąjį „Kuršėnų“ vyniotinį, tačiau be angliavandenių. Asta tikino, kad tai nėra sunku, tik reikia noro.
Ji žino daug paslapčių, kaip ruošiant valgį sumažinti angliavandenių kiekį.
Moteris stengiasi patobulinti įprastus kasdienius patiekalus, kad tiktų ne tik jai, bet ir visai šeimai, pavyzdžiui, bulvių košę pakeitė į žiedinių kopūstų, o prieš dėdama į keptuvę mėsą apvolioja ją ne kvietiniuose, o migdolų miltuose.
Asta puikiai žino – kuo mažiau angliavandenių, tuo mažiau reikia insulino, tuo mažesnė rizika jo perdozuoti.
Vaikystėje moteriai nustatyta liga nepraėjo be pėdsakų, jai nepavyko išvengti komplikacijų. Mat prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje buvo naudojamas toks insulinas, koks jau negaminamas.
Per tą laiką labai patobulėjo ne tik insulino gaminimo technologijos, bet ir jo naudojimo būdai.
Tačiau liga netrukdė Astai mokytis – baigusi gimnaziją ji pasirinko socialinę pedagogiką. Neprarasti optimizmo jai padėjo ir tai, kad socialiniuose tinkluose ji rado daug žmonių, kurie irgi serga diabetu.
Kartais moteris dalijasi savo patirtimi, skaito paskaitas apie diabetą susirgusių vaikų tėvams, nes jie jaučiasi prislėgti sužinoję, kad atžala visą gyvenimą turės vartoti insuliną.
Kai augo, Astai teko patirti daug nuoskaudų. Apie diabetą tuo metu nedaug žinojo net poliklinikos gydytojai: „Anksčiau diabetas buvo vertinamas kaip neišgydoma liga, tai skambėjo kaip mirties nuosprendis. O šiais laikais diabetas yra valdomas ir gali neapkartinti gyvenimo.“
Nuo vaikystės ji svajojo būti medike, bet ne todėl, kad daug laiko praleido ligoninėje. Ji nepasirinko šios profesijos, nes negalėtų suleisti kitam žmogui vaistų, nerimautų, kad adatos dūris gali sukelti skausmą.
„Diabetas nėra pasaulio pabaiga. Jis net gali būti pradžia. Su diabetu viskas tik prasideda – galbūt visa šeima pradės sveikiau maitintis, galbūt per Kūčias visi nepuls valgyti iš eilės dvylikos patiekalų ir negulės ant sofos kaip banginiai. Galbūt pradės kitaip vertinti savo gyvenimą.
Jei nebūčiau susirgusi diabetu, tikriausiai niekada nebūčiau sutikusi tiek nuostabių žmonių“, – prisipažino Asta.
Auksinė mitybos taisyklė – šviežias maistas
Lietuvoje diabetu serga apie 120 tūkstančių gyventojų. Labai svarbu, kad jie kuo daugiau sužinotų apie savo ligą ir galėtų ją kontroliuoti. Minėdami Pasaulinę cukrinio diabeto dieną šiemet Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai parengė filmuotą medžiagą, kuri buvo įkelta į socialinius tinklus. Buvo kalbinami ne tik pacientai, bet ir įvairių sričių gydytojai.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė pasakojo, kad vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda diabetu sergantys ligoniai, – kokių maisto produktų nevalgyti?
Galbūt dėl šios priežasties populiari ketogeninė dieta, kurioje ribojami angliavandeniai. Tačiau gydytoja E.Gavelienė įspėjo, kad ji nėra tinkama sergant diabetu. Gliukozės, dislipidemijos ir kraujospūdžio kontrolė – norint pasiekti šiuos tikslus ketogeninė dieta gali net pakišti koją.
„Diabetas – lėtinė liga, todėl reikia stengtis išvengti komplikacijų. Mityba turi būti subalansuota. Visame pasaulyje ketogenine dieta labai domimasi, ją lengva taikyti, nereikia papildomai gaišti daug laiko, joje didelis riebalų kiekis ir smarkiai sumažintas angliavandenių kiekis. Rezultatas – greitai mažėja antsvoris, tačiau sergant pirmojo tipo diabetu dažnai nebūna antsvorio. Ketogeninės dietos negalima taikyti ilgai“, – įspėjo gydytoja E.Gavelienė.
Jei pacientai smarkiai sumažina angliavandenių kiekį, gresia kiti pavojai. Mitybos specialistai pripažįsta, kad angliavandeniai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų mitybos raciono, o tai toli nuo to, ką siūlo ketogeninė dieta.
Tiek pirmojo, tiek antrojo tipo diabetas yra pavojingas inkstams. Kadangi ketogeninėje dietoje yra daug gyvūninės kilmės baltymų, kur kas didesnis krūvis tenka kepenims ir inkstams.
Sergantieji diabetu neretai imasi protarpinio badavimo, kurį gydytoja E.Gavelienė patarė vadinti protarpiniu valgymu. Kiekvienas žmogus turi savo cirkadinį ritmą, jei protarpinis valgymas neatitinka to ritmo, nebus gero rezultato.
Pavyzdžiui, žmogus yra vyturys, bet nevalgo iki 12 valandos, o vakare valgo labai vėlai. Vadinasi, jis ilgai neištvers, nes toks protarpinis valgymas neatitinka jo fiziologijos. Jei būdamas pelėda žmogus nevalgo po 18 valandos, bet eina miegoti labai vėlai, rytą jam skrandis pasakys: „Laikas keltis.“
Auksinė mitybos taisyklė – šviežiai paruoštas maistas yra tinkamiausias, o jei etiketėje daug sudėtinių dalių, ilgas maisto produkto galiojimo laikas, tai yra vadinamasis skubėjimo maistas, jo kasdien neturėtų būti ant stalo.
Dėl diabeto pavojingesnis ir koronavirusas
Cukrinis diabetas yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių neinfekcinių ligų. Gydytojai endokrinologai sunerimę, kad diabeto progresavimą gali paspartinti ir pasaulį ištikusi COVID-19 pandemija.
Cukrinis diabetas yra endokrininė liga, kai dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos gliukozė nepatenka į ląsteles, ima kauptis kraujyje ir sukelia ląstelių badavimą.
Ši liga turi daug rizikos veiksnių: tai nutukimas, netinkama mityba, žalingi įpročiai, fizinio aktyvumo stoka, paveldimumas. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, sudaro bent 10 proc. visų hospitalizuotų pacientų dėl COVID-19 infekcijos.
Sergant cukriniu diabetu ir jo tinkamai negydant mirštama ne dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje, bet dėl išsivysčiusių komplikacijų, ypač dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė Žydrūnė Visockienė priminė, kad iš visų diabetu sergančių pacientų net pusę vargina širdies ir kraujagyslių ligos. Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė sergančiųjų diabetu mirties priežastis.
