Prieš dvejus metus susipažinusi pora iki karantino drauge daug keliaudavo, lankydavosi restoranuose, kur stengdavosi išragauti kuo daugiau patiekalų – nuo tradicinių iki įmantriai paruoštų.
„Mus ypač žavėjo tokios Pietų šalys kaip Italija, Ispanija, kurios kiekvieną pavergia jūrų gėrybių gausa, šviežumu, receptų įvairove.
Diskutuodavome kone apie kiekvieną patiekalą, neretai į pokalbį įsitraukdavo restorano darbuotojai, šeimininkai, net virtuvės meistrai. Tuose kraštuose žmonės daug bendrauja, todėl su didžiausiu malonumu pasakodavo apie gaminamus valgius, smalsaudavo, kaip mes juos vertiname“, – kalbėjo sužadėtiniai.
Pokalbių apie maistą niekada netrūko ir poros namuose Kaune. Ir Gintarei, ir Andriui visada patiko patiems ruošti valgius, ieškoti naujų skonių, gaminimo būdų, patiekimo galimybių.
Pastaruoju metu gurmaniškų pokalbių dar pagausėjo. Kauniečiai virtuvėje praleidžia daug laiko. Negalėdami keliauti svetur ir lankytis dėl karantino uždarytuose Lietuvos restoranuose bei kavinėse maistą jie kasdien gamina patys.
Dažnai sužadėtiniai mėgaujasi itališka virtuve, tačiau netrūksta ir kitų europietiškų valgių. Jie vertina jūrų gėrybes – aštuonkojus, kalmarus, jūrų šukutes, midijas, neatsisako šviežios žuvies.
Ant poros stalo neretai garuoja jautiena, žvėriena. Andrius ir Gintarė valgo daug daržovių, grybų, riešutų.
Silpnybę maisto gamybai abu kauniečiai pajuto anksti. Gintarė, būdama vos penkerių metų, jau kepė kiaušinienę ir blynus. Ūgtelėjusi mergina išmoko gaminti įvairius kepsnius, o vėliau kulinarines žinias ir išmonę dar labiau tobulino nuolat eksperimentuodama virtuvėje ir daug keliaudama po pasaulį.
A.Armalis taip pat nuo jaunų dienų mėgo suktis virtuvėje. Maždaug nuo 16 metų jo galvoje ėmė kirbėti mintis ateityje atidaryti nuosavą restoraną.
„Dar paauglystėje man nesunkiai pavykdavo paruošti pietus ar vakarienę. Keliaudamas po Lietuvą ar užsienį mėgdavau ragauti maistą kavinėse ir restoranuose. Tačiau ne kartą yra buvę taip, kad juose valgydamas pagalvodavau, jog vieną ar kitą patiekalą galėčiau pagaminti skaniau, papildyti naujais produktais, gražiau patiekti“, – kalbėjo vyras.
A.Armalis aistrą ruošti maistą įgyvendino dirbdamas įvairių pasaulio restoranų virtuvėse. Jis gali pasigirti, kad dirbo 2 „Michelin“ žvaigždutes turinčiame restorane Olandijoje.
Ar du puikiai maistą ruošti mokantys žmonės sutaria virtuvėje? Ar jiems pavyksta neužgožti vienam kito?
„Nė vienas nesistengiame lyderiauti. Stengiamės vienas kitą nustebinti dar neragautu receptu. Būna, kad patiekalas sulaukia daug pagyrų, tačiau pasitaiko ir svarstymų, draugiškų patarimų, ką būtų galima patobulinti, pagaminti gardžiau“, – neslėpė G.Eimantaitė.
Andrius ir Gintarė įsitikinę – paruošti patiekalus, kurie priverstų aplaižyti pirštus, įmanoma tik iš kokybiškų ir šviežių produktų. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį renkantis jūrų gėrybes ir žuvį.
„Jūrų gėrybės turi kvepėti jūros gaiva, neturi būti rūgšties kvapo. Žuvies akys turi būti skaidrios, neįdubusios. Paspaudus žuvį pirštu jos oda turi išlikti kieta, įspaudus – sugrįžti į pradinę būseną. Jei lieka įspaudimo žymė, tai nešviežio produkto požymis“, – mokė A.Armalis.
