„Pareinu iš darbo, o manęs jau laukia garuojantis patiekalas, neretai – ir torto ar pyrago gabalėlis“, – sako Justės mama Giedrė, nesureikšminanti tokių jaunėlės gebėjimų. Bet šiuolaikinius paauglius auginantys tėvai sutiks: tokių kaip didvytiškė mergaitė – vienetai. Ypatinga nesijaučia ir pati Justė.
Plungės Senamiesčio mokyklos šeštokei savaime suprantama, kad reikia gerai mokytis bei pagelbėti tėveliams. O tortų kepimą ji laiko ne taip seniai atrastu pomėgiu, iš kurio vėliau gal ir užsidirbs papildomai. Kalbėjomės su Juste apie tai, kaip sekasi į virtualią erdvę persikėlę mokslai ir kada „gimė“ pirmasis jos tortas.
– Nuotolinės pamokos išvargino tiek mokytojus, tiek mokinius. Kaip tu jautiesi jau gana ilgą laiką mokydamasi iš namų?
– Neslėpsiu, mokytis sekasi gana gerai – penkerius metus iš eilės buvau pirmūnė. Šią poziciją pavyko išsaugoti ir šiais mokslo metais, bent jau pirmojoje jų pusėje. O dėl nuotolinio ugdymo... Matau kelis nuotolinių pamokų minusus: negaliu susitikti su draugais, po pamokų kiekvieną dieną labai skauda akys, o ir laiko laisvalaikiui lieka vis mažiau. Dabar visi jau „įsivažiavę“ į nuotolines pamokas, bet pirmojo karantino metu išties kildavo sunkumų. Dabar situacija taisosi. Vis dėlto tai – mūsų liūdna kasdienybė.
Iš tikrųjų labai pasiilgau savo mokyklos, kurioje aš jaučiuosi tarsi namuose, kur draugiška aplinka, nuoširdūs ir geranoriški mokytojai.
– Tau sekasi visi dalykai, bet galbūt turi tą vieną pačią mėgstamiausią pamoką?
– Jei to būtumėt manęs paklausę praėjusiais mokslo metais, nedvejodama būčiau atsakiusi, jog muzika, nes man ji visada patikdavo. Šiais metais daug kas pasikeitė. Mėgstamų pamokų – jau ne viena. Man patinka geografija, matematika, lietuvių kalba ir literatūra, technologijos. Tik muzikos favoričių sąraše jau nebėra.
– Šiuolaikiniai paaugliai labai daug laiko praleidžia prie išmaniųjų telefonų ir kompiuterių. Ar esi viena iš jų?
– Niekada nebūdavau viena iš tų, kurių diena prasideda prie išmaniųjų įrenginių ir taip pat baigiasi. Tačiau šiuo laikotarpiu tai neišvengiama – nuo ryto iki vakaro tenka „varvinti“ akis prie kompiuterių, nes visas mokymosi procesas į juos persikėlęs. Jei ne karantinas, dėl kurio mokomės iš namų, didžiąją laiko dalį leisčiau lauke. Taip buvo nuo mažens. Gyvenu kaime, tad lauke, ypač vasarą ar pavasarį, tikrai yra ką veikti.
– Papasakok, kaip atrodo tavo laisvalaikis.
– Labai mėgstu skaityti knygas. Dainuoju. Žinoma, atlieku ir namų ruošos darbus, gaminu vakarienę iš darbo sugrįžtantiems tėvams. Dabar taip atrodo mano įprasta diena. O štai prieš karantiną nemažai laiko praleisdavau su drauge. Kartu eidavome pasivaikščioti. Veiklos tikrai netrūksta, ypač pavasarį ir vasarą, kai išlenda visokių sodininkystės darbų.
Laisvą laiką skiriu ir savo pomėgiams, kurių vienas – gaminimas. Aš mėgstu gaminti ne tik konditerijos gaminius, bet ir įvairiausius patiekalus šventiniam stalui ir ne tik.
Tiesa, šventinę nuotaiką namuose stengiuosi sukurti ne tik įmantresniais patiekalais ar desertais, bet ir dekoracijomis, kurių pasigaminu iš spalvoto popieriaus.
– Iš kur tas potraukis maisto ruošai?
– Viskas prasidėjo nuo mažens. Kai mama gamindavo valgyti, visada mane ir mano sesę pasisodindavo priešais, kad stebėtume visą procesą. Kai paaugome, jau ne tik žiūrėdavom, kaip tai daro mama, bet ir pačios jai padėdavome. Atsimenu, koks smagus būdavo laikas, kai visos trys ruošdavome naminius koldūnus ar kepdavome mūsų firminiu tapusį obuolių pyragą. Jis dažnai puikuojasi ant mūsų stalo.
– Prisimink pirmąjį savo iškeptą tortą.
– Nuo aštuonerių metų pyragus ir keksiukus jau kepdavau pati, be mamos pagalbos. O patį pirmąjį savo tortą iškepiau gana neseniai – praėjusios vasaros pradžioje. Spontaniškai sumaniau tai padaryti. Pamačiau receptą ir šast į galvą mintis – kepsiu.
Ir pirmas blynas nebuvo prisvilęs – tortas, kaip pirmąkart kepant, tikrai pavykęs. Gal estetinio grožio nebuvo, nes gavosi truputį patežęs, ne toks kaip nuotraukoje, bet skonis buvo tikrai geras.
– Sesuo, tėveliai jau daugybę kartų skanavę tavo kepinių. Ar esi jais pavaišinusi platesnį ratą žmonių? O gal net yra galimybė tavo skanėstų užsisakyti?
– Kaip vasarą pradėjau kepti tortus, taip ir nesustojau, nes vis atsiranda progų. Mūsų giminė gana didelė, tik spėk suktis – tai krikšto tėvų gimtadieniai, tai tetų, mamos, tėčio, senelių ar mano pačios...
Apie mano konditerinių gaminių prekybą su tėvais esame svarstę ne kartą, bet aš nusprendžiau, kad man dar trūksta praktikos. Visada bijau – o jei nepavyks? Savo artimiesiems žmonėms gaminti yra viena, o nepažįstamiems klientams – visai kas kita. Nors po kelerių metų tikriausiai jau bus galima įsigyti mano tortų ar kitų kepinių. Reikia tik truputėlį palaukti.
– O kaip dažnai artimuosius palepini kokiais saldėsiais?
– Savo artimuosius vaišinu mažiausiai kartą per mėnesį, nes kiekvieną mėnesį yra kieno nors gimtadienis. O kokia šventė be torto! Žinoma, tai progai gali būti ne tik tortai. Yra ir kitų konditerijos gaminių, kuriuos mėgstu gaminti: pyragai, sausainiai, keksiukai, panakota. Jų paruošiu ir be progos.
– O tau pačiai kokie desertai skaniausi ir kokius gamini su didžiausiu malonumu?
– Labiausiai patinka kepti keksiukus. Greita, paprasta, skanu. Skaniausi desertai man yra tie, kurie papuošti vaisiais – pamačius iškart akys spindi, nežinau, kodėl.
Arba gaivūs tortai. Nemėgstu labai stipraus saldumo, atvirkščiai – patinka gaivumas ir ta tokia rūgštelė, kuri labai apgaulingai paslepia cukraus kiekį.
– Kalbi kaip patyrusi konditerė. Iš kur visos žinios ir idėjos?
– Žiūriu nemažai maisto gaminimo laidų. Tik atsirenku, kurios patinka, nes yra tokių, kurios man – nuobodžios. Daug idėjų ir receptų dabar internete. O ir mama, radusi patikusį, paprašo pagaminti. Ir pati paimprovizuoju, bet dažniausiai gaminu sąžiningai pagal receptą.
