Juk smidrų, dar vadinamų šparagais, pirkėjų Lietuvoje buvo vos vienas kitas.
Tačiau ūkininkė rankų nenuleido ir su dėže tuomet egzotiškomis laikytų daržovių nuvažiavo į lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“, kuriam iki šiol kasmet pavasarį tiekia savo išaugintus šviežius smidrus.
Populiarumas auga kasmet
Šiuo metu J.Krištopaitienės „Šparagų ūkyje“ verda darbymetis. Specialiais įrankiais pjaunami smidrų ūgliai iš laukų keliauja tiesiai į prekybos vietas, kad pirkėjus pasiektų kuo šviežesni ir pilni vertingų medžiagų.
Smidrų augintojai džiaugiasi, kad šią pavasario daržovę Lietuvoje atranda ir pamėgsta vis daugiau žmonių.
Prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja kasmet vis didėjantį smidrų pardavimą. Itin paklausūs yra Lietuvoje užauginti smidrai – jų apyvarta pernai šoktelėjo net 65 proc., palyginti su 2019 metais.
„Mūsų pirkėjai vertina šviežias lietuviško derliaus gėrybes, kurios į „Maximos“ parduotuves atkeliauja tiesiai iš Lietuvos ūkininkų laukų. Smidrų sezono pradžia Lietuvoje mūsų klientams – tikra skonio šventė.
Kasmet augantis smidrų populiarumas yra puikus Lietuvos ūkininkų išradingumo ir atkaklaus darbo įvertinimas, taip pat paskata augti ir plėstis“, – teigė lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Tiekia jau dešimtmetį
Netoli Šiaulių esančiame ūkyje užaugintus smidrus J.Krištopaitienė į didžiausią Lietuvos prekybos tinklą tiekia jau 10 metų. Ūkininkė prisiminė, kaip siekdama realizuoti savo ūkio derlių nuvyko tiesiai pas prekybos tinklo „Maxima“ atstovus su dėže smidrų, kad parodytų ir pristatytų naujas lietuviškas daržoves.
„Mus priėmė labai šiltai, iš- klausė ir nuo to laiko bendradarbiavimas su „Maxima“ vis plečiasi ir stiprėja“, – pasakojo smidrų augintoja.
Ji neslėpė, kad pernai kilus COVID-19 pandemijai ūkis buvo atsidūręs nežinioje. Tačiau partnerystė su „Maxima“ leido jausti tvirtą pagrindą po kojomis ir užtikrino veiklos tęstinumą, kai dėl karantino sustojo užsakymų srautas iš restoranų, kavinių ir turgelių.
J.Krištopaitienė pabrėžė, kad smidrai šiandien kur kas populiaresni negu prieš 5 ar 10 metų.
„Iš pradžių daugiausia dėmesio sulaukdavome iš lietuvių, sugrįžusių į tėvynę iš užsienio, kurie jau buvo atradę smidrus svetur. Galima sakyti, kad kartu su pirkėjais turtiname lietuvišką virtuvę ir maisto kultūrą.
Smagu, jog dauguma klientų jau žino, kad mūsų užaugintų smidrų gali rasti „Maximos“ parduotuvėse“, – kalbėjo ūkio savininkė.
Beje, idėją auginti smidrus savo ūkyje ji kartu su vyru parsivežė iš Danijos. Pasak moters, iš pradžių jų sumanymas gerokai stebino ir aplinkinius žmones, ir giminaičius, tačiau dabar daugelis sveikina už drąsą, išradingumą bei atkaklumą.
Apstu vertingų medžiagų
Galybę praktinių žinių apie smidrų auginimą sukaupusi ūkininkė J.Krištopaitienė pasakojo, kad į prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves pristato žaliuosius ir baltuosius smidrus.
Žalieji smidrų ūgliai yra švelnesnio skonio negu baltieji, tačiau tiek vienos, tiek kitos rūšies daržovėse gausu vitaminų, ypač K, A ir E.
Geležis, kalis, cinkas ir apie 20 aminorūgščių yra dar keli smidrų privalumai, dėl kurių juos vertina dietologai. Be to, smidrai padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Vertingiausios yra smidrų ūglių galvutės, nes būtent jose augalai sukaupia daugiausia maistinių medžiagų.
„Smidrų derlius Lietuvoje įprastai prasideda balandžio pabaigoje, pats pikas – gegužę, o birželį – pabaiga. Iki 20–30 centimetrų užaugę ūgliai yra patys skaniausi, be to, lengvai ir greitai paruošiami.
Iš smidrų ūglių galima pasigaminti daugybę patiekalų – nuo omleto iki sriubų ar salotų. Taip pat juos galima valgyti ir žalius, neapdorotus“, – pasakojo J.Krištopaitienė.
Ji teigia, kad ryšulėlis žaliųjų smidrų gali padėti numalšinti alkį grįžus po darbo dienos ar išgelbėti netikėtai užklupus svečiams.
„Tereikia šiek tiek nulupti ūglių apatinę dalį, tada apsukti vytinto kumpio arba šoninės griežinėliais ir pašauti į įkaitintą orkaitę 7 minutėms. Paprasta, bet labai skanu, tinka ir vakarėliui, ir iškylai gamtoje“, – patarimais dalijosi smidrų augintoja. (LR)
***
Smidrų salotos su rūkyta žuvimi
Ūkininkė J.Krištopaitienė (nuotr.) siūlo išbandyti salotas su smidrais ir rūkyta žuvimi.
Joms reikės:
- 400 gramų įvairių salotų mišinio,
- poros saujų vynuoginių pomidorų,
- ryšulėlio smidrų,
- 5 ridikėlių,
- saujos šviežių bazilikų lapelių,
- 200 gramų rūkytos žuvies,
- 2 šaukštų alyvuogių aliejaus,
- 3–4 šaukštų rūgpienio arba jogurtinės grietinės.
Smidrus kelias minutes pavirkite pasūdytame vandenyje ir palikite atvėsti. Smulkintuvu sugrūskite ridikėlius ir sumaišykite su rūgpieniu ar jogurtine grietine iki vientisos masės – tai bus salotų užpilas.
Į dubenį sudėkite salotas, pomidorus, atvėsintus smidrus, gautą ridikėlių tyrę, užpilkite alyvuogių aliejaus ir viską sumaišykite. Pabarstykite druska ir pipirais. Ant viršaus uždėkite žuvies gabalėlių ir užberkite bazilikų.
