„Neseniai mūsų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 85 proc. lietuvių daugiausiai pinigų išleidžia maistui. Daugumai šeimų, ypač didesniems namų ūkiams, mityba namuose kainuoja ir daug laiko, ir finansų. O stengiantis šeimą pamaitinti dar ir sveikai, išlaidos gali išaugti dar labiau, todėl labai svarbu nežiūrėti į mitybos planavimą pro pirštus.
Atidžiau planuojant savo ir šeimos mitybą galima sutaupyti reikšmingą sumą – taip lieka daugiau pinigų neplanuotoms išlaidoms ar finansinio rezervo kaupimui. Apmaudu, jei ištikus netikėtumams prireikia skolintis, kai realybėje tuos pinigus buvo galima nesunkiai sutaupyti“, – sako skaitmeninių finansų įmonės „Credit24“ klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė.
Žinoma kulinarinių knygų ir maisto tinklaraščio autorė N.Degutienė neigia mitą, kad sveika mityba reikalauja didelių išlaidų.
„Dažnai patys sveikiausi ingredientai yra lengviausiai randami ir nebrangūs – pavyzdžiui, kruopos, ankštinės daržovės, šakninės daržovės, kiaušiniai arba paukštiena. Renkantis vietines, sezonines daržoves per patį derliaus piką, sumokame daug mažiau nei pirkdami atvežtas iš už jūrų marių, ypač ne sezono metu“, – teigia kulinarė.
Sveikos mitybos taisyklės
Pasak N.Degutienės, sveika mityba jai reiškia sezoninius ir visaverčius patiekalus, kuriuos reiktų gaminti iš kokybiškų, šviežių ingredientų. Kulinarė kritikuoja dietų kultūrą, nebent tą daryti lieptų medikai. Pradedantiems sveikos mitybos kelionę svarbu žinoti, kad žmogui reikia įvairovės: vitaminų ir mineralų, ląstelienos, baltymų, riebalų ir angliavandenių.
„Jeigu žmonės maistą gamina patys, jie dviem trečdaliais lenkia tuos, kurie pasikliauna pirktiniais patiekalais ir pusgaminiais“, – sako N.Degutienė. Taip pat kulinarė pabrėžia, kad vertėtų išvystyti įprotį skaityti produktų etiketes. Jeigu ingredientai skamba pažįstamai – toks maistas laisvai gali keliauti į virtuvės spintelę.
„Jeigu etiketėje esantys užrašai primena chemijos pamokoje išmoktą periodinę elementų lentelę – turėtų užsidegti raudona lemputė. Toks maistas greičiausiai nebus labai naudingas, jame gali būti pernelyg daug konservantų, cukraus ar riebalų, jis tik trumpam numalšins alkį“, – sako kulinarinių knygų autorė.
Renkantis produktus, reiktų atsižvelgti ir į sezoniškumą – atvežtiniai pomidorai žiemą nebus tokie pat vertingi kaip vidurvasarį užaugę vietos ūkiuose. Todėl žiemą kur kas parankiau naudoti konservuotas daržoves – jos juk į stiklainius pateko tada, kai buvo pačios skaniausios.
Svarbu valgyti kuo daugiau daržovių, žuvies produktų, o sportuojantiems – nepamiršti baltymų.
N. Degutienė įvardijo tris sveikos mitybos taisykles: sezoniškumas, vartojamų produktų įvairumas ir kuo pastovesnis mitybos režimas.
Sveika mityba – ekonomiška mityba
Maisto tinklaraštininkė pabrėžia, kad svarbu planuotis maisto racioną bent kelioms dienoms į priekį.
Statistika negailestinga: ne restoranai ar parduotuvės, bet būtent namų ūkiai išmeta didžiausią dalį nesuvartoto maisto, o tai reiškia – išmeta ir pinigus.
„Aš visada einu į maisto parduotuvę su sąrašu reikalingų produktų, taip mano krepšelyje neatsiranda atsitiktinių prekių. Planuodama racioną, pagalvoju ne tik ką skanaus paruošiu, bet kurie patiekalai bus vertingiausi savo maistinėmis savybėmis. Nebūtinai vertingiausi reiškia brangiausi: paradoksalu, bet, pavyzdžiui, kuo mažiau apdorotos kruopos – tuo jos pigesnės, bet kartu ir naudingesnės sveikatai“, – teigia N.Degutienė.
Kulinarė įvardijo bazinius produktus, kurių visada derėtų turėti namuose: kruopų, ankštinių kultūrų, visagrūdžių miltų, makaronų, konservuotų pomidorų, tuno, kiaušinių. Nė vienas iš šių produktų nėra brangus, tačiau visi jie naudingi sveikatai.
„Pravartu šaldiklyje turėti ne tik užšaldytų vaisių, daržovių, prieskoninių daržovių, bet ir išmirkytų pupelių arba avinžirnių – šiais maistingais priedais galima papildyti sriubas ir troškinius. Jie ypač naudingi mūsų sveikatai, be to išmirkius iš anksto, reikšmingai sutrumpėja maisto pagaminimo laikas“, – atskleidžia kulinarė.
Įvardijo dažniausiai daromas klaidas
Planavimas yra sveikos ir ekonomiškos mitybos pagrindas. „Man patinka tiksliai suplanuoti, ką gaminsiu visą savaitę. Tada parduotuvėse sugaištu mažiau laiko, išleidžiu mažiau pinigų ir įsigyju tik tai, ko reikia būtent tiems patiekalams pagaminti“, – sako N.Degutienė. Ji nemėgsta išmesti maisto, todėl vieną dieną per savaitę skiria sunaudoti visiems susikaupusiems maisto likučiams, tai daryti pataria ir kitiems.
„Laimingi tie, kurie turi galimybę bent kai kuriuos produktus užsiauginti patys“, – teigia N.Degutienė.
Sezono metu produktai ne tik skaniausi, vertingiausi, bet ir pigiausi – jų reikėtų ieškoti ir turguje. Pasak kulinarės, lietuviška vasara gana trumpa, bet ir itin gausi gėrybėmis, todėl patartina pasiruošti ir žiemai – užsišaldyti, užkonservuoti, užsūdyti arba išdžiovinti. Tai visais atvejais pigiau, nei pirkti jau paruoštas daržoves, padažus ar kitus gaminius.
N.Degutienė įvardijo dažniausiai daromas maisto pirkimo klaidas: „Instinktyvus pirkimas, ir ypač pirkimas tada, kai esi alkanas – rizika prisipirkti padrikų ingredientų, kurie greičiausiai taip ir suges nepanaudoti. Taip pat per kišenę smarkiai gali suduoti ir maisto pirkimas be plano bei sezoniškumo nepaisymas.“
Receptas: pastos ir tuno salotos
N.Degutienė tvirtina, kad paprastų vasariškų receptų visai šeimai, kurie džiugins ne tik skrandį, bet ir piniginę – gausu.
Pavyzdžiui, šios sočios pastos salotos su tunu tiks ir pietums, ir lengvai vakarienei, ir piknikui. Tai maistingas ir aromatingas receptas, kurio beveik visus ingredientus rasite savo virtuvėje arba sode.
