Vis dėlto Ligitos kelias į virtuvę nebuvo tiesus.
„Nuo vaikystės buvau nevalgus vaikas. Tuomet vienintelis skanus maistas man buvo saldumynai. Iki pat pilnametystės nemėgau nei mėsos, nei daržovių, o ir suktis virtuvėje buvo ne pats įdomiausias užsiėmimas.
Gal iki 25 metų visiškai nemokėjau gaminti, nes mama buvo puiki šeimininkė – jos ruošiamo maisto man pavydėdavo visos draugės, tad visiškai neturėjau poreikio ko nors išmokti.
Bet, kaip sakoma, nuo ko labiausiai bėgi, tas ir pasiveja. Ištekėjau, susilaukiau vaikų, ir gyvenimas privertė stoti prie viryklės“, – pasakojo iš Šiaulių kilusi Ligita.
Daug įtakos tam turėjo ir vyras bei jo šeima, kurioje, pasak Ligitos, visi puikiai gamina.
Kai lietuvių šeima prieš dešimt metų išvyko gyventi į Londoną, L.Gzimailienė įsidarbino barista, tad, kaip sako pati, buvo panirusi į kavos pasaulį. Po to gyvenimas lietuvę nuvedė į vieną didžiausių Anglijos maisto paslaugų įmonių, kur jai teko padėti organizuoti maitinimą didžiulėms kompanijoms.
Ten ji pamatė, kaip dirba aukštos kvalifikacijos virtuvės šefai, – jie parodė kitokią, modernesnę, virtuvę. Iš jų Ligita sužinojo, kad, norint pagaminti skanų patiekalą, nebūtini prabangūs ingredientai – ir iš kasdienių produktų galima sukurti ką nors ypatingo, tačiau kartu paprasto.
„Tai mane paskatino daugiau domėtis maistu, padrąsino eksperimentuoti ir ieškoti naujų skonių.
Tuo labiau kad Londone turiu puikias galimybes – šiame mieste susiduria viso pasaulio virtuvės.
Darbas, kelionės, restoranai, knygos, įvairių kultūrų pažinimas – tai skatino savo virtuvėje išbandyti vis ką nors naujo. Ir draugai, ir šeima vis dažniau pagirdavo, kad skaniai gaminu.
Kai pasaulis sustojo per karantiną, turėdama daug laisvo laiko draugės paskatinta feisbuko platformoje sukūriau savo receptų puslapį „Skanaus maisto pasaulis“. Iš pradžių buvo baimės ir minčių – o kam tai patiks?
Bet kai po keturių ar penkių mėnesių sekėjų būrys užaugo iki 10 tūkstančių, pagalvojau: ohoho!“ – džiaugsmo neslėpė L.Gzimailienė.
Didžioji jos tinklaraščio sekėjų dalis – Lietuvoje gyvenantys tautiečiai, kuriems patinka paprasti, lengvi, suprantami receptai ir greitai pagaminami patiekalai.
Tačiau kol receptas pasiekia sekėjus, pirmiau jis būna išbandomas namų virtuvėje, o pirmieji ragautojai – Ligitos vyras ir du sūnūs: vyresnėlis – architektūros studentas ir mažėlis – šeštokas.
„Jie visada pasako, kaip yra: skanu ar ne, patinka ar ne. Kaimynai irgi neturėtų skųstis, nes ir juos įtraukiu į naujų receptų bandymus ir ragavimus“, – nusijuokė Ligita.
Įkvėpta nemenko sekėjų būrio ji šį rudenį išleido elektroninę receptų knygelę „15 rudens ir žiemos receptų“, ir tai, neslepia emigrantė, tik pirmasis žingsnis tikros receptų knygos link.
Nors jai patinka gaminti įvairius patiekalus, labiausiai prie širdies – desertai, o skaniausias – makarunai. „Nes juose telpa viskas – kremiškumas, traškumas, įvairūs skoniai“, – paaiškino Ligita.
Gaminant ir siūlant receptus kitiems L.Gzimailienei svarbu, kad būtų išlaikyta pusiausvyra.
Tad vieną dieną pasiūliusi bandelių su varške ir aguonomis receptą kitą dieną ji dalijasi salotų, sriubos ar kito sveikesnio patiekalo idėja.
Gyvenimas Londone neišvengiamai turėjo įtakos lietuvių šeimos valgiaraščiui. Jame atsidaro kur kas daugiau ir įvairesnių daržovių, įvairių kitų kultūrų ir tautų patiekalų, pats maistas tapo lengvesnis.
Tačiau ir lietuviškos virtuvės patiekalai niekur nedingo. Tiesa, jie tapo šiek tiek lengvesni ir modernesni.
Šeima pamėgo saldžiąsias bulves vietoj paprastų. Du kartus per metus Ligita verda cepelinus arba kepa kugelį, kartais pagamina baltos mišrainės ar keptos duonos.
O jei Kūčioms ar Kalėdoms ruošia silkę, ji būna su baklažanais ar burokėlių džemu. „Tradicijos pas mus susipina su naujovėmis, kartu atrandame ir netikėtus skonius bei naujus receptus“, – pasakojo Londone gyvenanti receptų kūrėja.
Kaip ji dalijasi virtuve su vyru, kuris taip pat mėgsta ir moka gaminti skanius patiekalus?
„Nors vyras gali iškepti net tortą, didžiausia jo aistra – žuvis, todėl šeimoje jis atsakingas už žuvies patiekalus. Ir ne kartą mus yra nustebinęs. Vyras tobulai marinuoja žuvį ar ją rūko. Turbūt jau visi draugai ir artimieji yra ragavę firminės jo marinuotos skumbrės, kurią vadiname skumbre, virtusia silke“, – šyptelėjo L.Gzimailienė.
Tad kai šeimoje du pažengę virėjai, kartais užverda tikras maisto mūšis: abu varžosi, kuris savo patiekalu labiau nustebins svečius.
Valgiaraštį L.Gzimailienė planuoja kartą per savaitę apklausdama šeimos vyrus, ką jie norėtų valgyti. Taip bando rasti bendrą vardiklį, kad dauguma patiekalų būtų priimtini visiems ir šeima liktų patenkinta.
„Aišku, lengviausia susitarti su vyru, nes jis valgo viską. Kur kas sunkiau suderinti valgiaraštį su mažuoju sūnumi, nes jis labiausiai perima angliškus įpročius. Kitaip tariant, jam skanu tai, kas ne itin sveika“, – neslėpė moteris.
Patiekalų planavimas, kaip pastebėjo Ligita, padeda neišleisti pernelyg daug pinigų maistui – tuomet nuperkama tiek produktų, kiek reikia.
Taip pat tai priverčia kartais pasukti galvą ir sukurti ką nors skanaus tik iš to, kas liko šaldytuve.
„Po truputį bandome eiti sąmoningo maisto vartojimo link, nes šiais laikais tikrai labai daug neatsakingo vartojimo“, – teigė Londone gyvenanti receptų kūrėja.
Ožkų sūrio rutuliukai
Reikės:
- 200 g minkšto ožkų sūrio
- 1 kiaušinio
- 2 v. š. miltų
- 0,5 puodelio džiūvėsėlių
- žiupsnio druskos, pipirų
- skysto medaus
- aliejaus rutuliukams virti
Iš ožkos sūrio suformuokite apie 20 mažų rutuliukų.
Miltus sumaišykite su druska ir pipirais. Atskirai išplakite kiaušinį. Sūrio rutuliukus apvoliokite miltuose, kiaušinyje, po to – džiūvėsėliuose.
Paruoštus rutuliukus maždaug 30 minučių dėkite į šaldiklį. Įkaitinkite aliejų ir keletą sekundžių apvirkite rutuliukus, tik stebėkite, nes gali pradėti bėgti sūris.
Patiekite šiltus, apšlakstytus medumi.
Slyvų ir raudonųjų svogūnų džemas prie kalakutienos
Reikės:
- 1 kg slyvų
- 500 g svogūnų
- 300 g cukraus
- 100 g obuolių acto
- skiltelės česnako
- druskos, pipirų
Slyvas nuplaukite, perpjaukite per pusę ir užpilkite cukrumi. Palaikykite, kol išsiskirs sultys, vėliau jas nupilkite.
Supjaustykite svogūnus ir česnaką, sudėkite į puodą. Užpilkite actu ir kaitinkite ant silpnos ugnies keletą minučių.
Sudėkite slyvas, druską ir pipirus. Lėtai virkite apie pusvalandį vis pamaišydami. Kai išvirs, sutrinkite ir sudėkite į indelius.
Garnyrui paruoškite bulvių košę. Iškepkite paukštienos prieskoniais įtrintą kalakuto krūtinėlę, gražiai supjaustykite, uždėkite ant bulvių košės, pagardinkite slyvų ir raudonųjų svogūnų džemu.
Saldžiųjų bulvių laiveliai su riešutais, spanguolėmis ir feta
Reikės:
- 1 vidutinio dydžio saldžiosios bulvės
- 2 saujų špinatų lapų
- 50 g fetos
- 20 g džiovintų spanguolių
- 50 g graikinių riešutų
- 50 g kuskuso kruopų
- šiek tiek pipirų, druskos
Saldžiąją bulvę nuplaukite, perpjaukite perpus ir kepkite orkaitėje apie 30–35 minutes 200 laipsnių temperatūroje arba kol bulvė suminkštės, bet neišteš.
Kuskuso kruopas suberkite į dubenį ir užpilkite verdančiu vandeniu. Berkite truputį druskos ir palikite, kad kruopos išbrinktų.
Keptuvėje gabalėlyje sviesto apkepkite špinatų lapus, kol jie suminkštės.
Iškepusią saldžiąją bulvę išskobkite šaukštu, minkštimą dėkite į dubenį, berkite susmulkintus riešutus bei spanguoles, dėkite špinatus, fetos gabaliukus, išbrinkusias kuskuso kruopas ir viską lengvai sumaišykite. Įdaras turėtų būti šiltas.
Į saldžiosios bulvės laivelius dėkite įdaro, apibarstykite pipirais ir druska.
