Nors gali pasirodyti, kad visos bulvės vienodos, visgi, nelygu veislė, jos skiriasi savo savybėmis. Kad išsirinktumėte tinkamiausią – paruošėme trumpą bulvių gidą.
„Savo asortimente turime daug skirtingų bulvių veislių – vienos skirtos virti, kiltos labiau tinka kepti ar gaminti kitus tradicinius patiekalus. Pirmenybę pirkėjai teikia lietuviškoms bulvėms, taip pat auga susidomėjimas ir saldžiosiomis bulvėmis“, – teigia Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Įdomioji bulvių istorija ir nauda sveikatai
Bulves į Europą atgabeno ispanų keliautojai – pirmąkart jos paminėtos po pasaulį keliavusio ispanų kunigo Pedro Sjezos de Leono veikale apie Naująjį pasaulį „Peru kronika“.
Nuo to laiko ši daržovė masiškai išplito Europos dvaruose bei valstiečių ūkiuose ir iki šiol nepraranda populiarumo. Šis kultūrinis augalas pradėtas auginti maždaug prieš 7–9 tūkst. metų Bolivijos ir Peru teritorijoje, netoli Titikakos ežero. Vietiniai indėnai bulves laikė ypatingomis – garbino jas globojančias dievybes, o kai kurios gentys, pavyzdžiui, inkai, bulvių virimo trukmę naudojo kaip laiko skaičiavimo vienetą.
Įdomu tai, kad net visam pasauliui pamėgus šią daržovę, gurmaniškais patiekalais garsėjantys prancūzai į bulves žiūrėjo nepatikliai, tad iš pradžių jos buvo tik pašaras kiaulėms. Šiandien tai skamba neįtikėtinai, bet šioje šalyje buvo tikima, kad bulvės sukelia raupus, todėl XVIII a. viduryje beveik 25 metus jas auginti buvo griežtai draudžiama. Šį mitą sugriovė garsus vaistininkas, gydytojas ir agronomas Antoine'as Augustinas Parmentier, kuris pradėjo vadinamąją bulvių propagandos kampaniją ir įrodė, kad jos nekenksmingos sveikatai.
Netikėtų, su bulvėmis susijusių istorijų galima išgirsti ne tik apie prancūzus. Štai Lietuvoje kai kurie didikai ir botanikai, žavėdamiesi šios daržovės žiedais, veisdavo ją oranžerijose kaip dekoratyvinį augalą. Tik vėliau buvo suprasta, kad bulvių gumbai yra maistingi ir turi puikų skonį.
Kaip teigia Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, nors šiandien girdime daugybę išsiskiriančių nuomonių apie bulvių naudą organizmui, dažniausiai ši daržovė yra nuvertinama. Bulvėse esantys vitaminai, tokie, kaip B2, B6, B9, PP, K, E ir C, bei mineralai gali padėti sergantiems širdies, kraujagyslių, inkstų ar net nervų ligomis, o išvirta bulvė su lupenomis turi net 5 kartus daugiau ląstelienos nei bananas ir 3 kartus daugiau vitamino C nei avokadas.
Skirtingos veislės – skirtingiems patiekalams
Visgi skirtingos bulvių veislės tinka skirtingiems patiekalams gaminti, todėl prieš raitojantis rankoves reikėtų pasidomėti, kokios veislės bulves geriausia rinktis mėgstamiems patiekalams.
„Bulvės yra skirstomos į 3 pagrindines kategorijas, atsižvelgiant į jose esantį sausųjų medžiagų, krakmolo ir vandens santykį. Bulvių košei bei skrudinimui geriausiai tinka tos bulvės, kuriose daugiau krakmolo. Vidutinės krakmolo koncentracijos bulvės – universalios ir tinka beveik visiems patiekalams, o turinčios mažiausiai krakmolo – idealios salotoms“, – sako daržovių ekspertė ir dalijasi dar keliomis įžvalgomis apie kiekvieną iš populiariausių bulvių veislių.
'Vineta'. Šios rūšies bulvėse yra vidutinis krakmolo kiekis, jų tekstūra gana miltiška. Jos puikiai tinka kepti, skrudinti, salotoms ar traškučiams gaminti, sriuboms bei daržovių troškiniams. Iš jų taip pat pagaminsite ir skanią bulvių košę.
'Soraya'. Išskirtinio skonio ir tekstūros bulvių rūšis, puikiai tinkanti salotoms ir sriuboms. Šias bulves galima ir virti, ir skrudinti, ir kepti, naudoti bulviniams blynams, kugeliui bei bulvių košei.
'Jelly'. Šios bulvės idealios gaminti traškučiams. Taip pat jos gardžios keptos, paskrudintos, o išvirtos nepakeičia gražios savo spalvos.
'Laura'. Miltingos, todėl tinka trinti, skrudinti ir kepti. Kepdamos jos nepakeičia savo spalvos, todėl puikiai atrodo salotose bei sriubose. Tai puikus pasirinkimas, jei gaminate traškučius ar bulvinius blynus.
'Adora'. Lyg vašku dengtos bulvės tinka ir virti, ir kepti. Tačiau iš jų nepagaminsite gardžių traškučių ar gruzdintų bulvyčių, nes kepant kinta bulvių spalva – jos paruduoja.
J. Sabaitienė siūlo ir tris ypatingus receptus su daržo karaliene – bulve.
Pjaustytos bulvės su sūrio padažu
Reikės:
- 1 kg mažesnių bulvių
- 2 v. š. sviesto
- 2 skiltelių česnako
- druskos, pipirų
- 150 g karštai rūkytos kiaulienos filė
Padažui:
- 4 v. š. sviesto
- 3 v. š. miltų
- 250 ml pieno
- 200 g tarkuoto sūrio
Kaip gaminti
Kiekvienoje bulvėje padarykite 10-12 įpjovimų, kad atrodytų tarsi grotelės. Keptuvėje ištirpinkite sviestą, suberkite susmulkintą česnaką, šiek tiek druskos ir pipirų. Bulves išdėliokite kepimo popieriumi išklotoje skardoje, į keletą kiekvienos bulvės įpjovimų įdėkite po ploną kiaulienos filė griežinėlį ir užpilkite sviesto ir česnakų mišiniu.
Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 220 laipsnių, apie 40 minučių.
Kol bulvės kepa, paruoškite padažą. Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir sudėkite miltus. Kai sviestas ištirps, įpilkite pieno, suberkite tarkuotą sūrį ir maišykite, kol padažas pasidarys vientisas ir tirštas.
Kai bulvės taps minkštos, užliekite jas paruoštu padažu ir palikite išjungtoje orkaitėje dar apie 10-15 minučių.
Apkeptos traiškytos bulvės su šonine
Reikės:
- 1 kg nedidelių bulvių
- 2 v. š. kambario temperatūros sviesto
- 3 skiltelių česnako
- 50 g smulkintos šoninės
- 30 g kietojo sūrio
- 3 v. š. alyvuogių aliejaus
- žiupsnelio druskos, mėgstamų žolelių
Kaip gaminti
Puode užvirinkite vandenį ir, nuplovę šviežias bulves su lupenomis, sudėkite jas virti. Praėjus 30 minučių bulves gerai nusausinkite ir sudėkite į kepimo skardą. Rekomenduojame skardą iškloti kepimo popieriumi, kad bulvės nepriliptų.
Dubenėlyje sumaišykite sviestą, smulkintą šoninę, druską ir žoleles. Uždėkite pjaustymo lentelę ant bulvių ir spustelėkite, kad jos šiek tiek susiplotų. Tuomet aptepkite jas sviesto, šoninės bei prieskonių mišiniu ir kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, kol bulvės pasidengs traškia plutele – apie 10-15 minučių.
Iškeptas bulves pagardinkite kietuoju sūriu. Lengva pagaminti ir labai skanu!
Keptos daržovės su bulvių koše
Reikės:
- 500 g bulvių
- 1 v. š. sviesto
- ½ a. š. druskos
- 150 ml pieno
- 200 g briuselinių kopūstų
- 200 g burokėlių
- 150 g morkų
- 150 g salierų
- 2 skiltelių česnako
- 2 v. š. alyvuogių aliejaus
- 1 a. š. druskos
- ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų
- žiupsnelio maltų aitriųjų paprikų
- 5–6 šviežių čiobrelių šakelių
- 1 laiškinio svogūno
Kaip gaminti
Bulves nulupkite, supjaustykite kubeliais ir išvirkite nesūdytame vandenyje. Vandenį nupilkite, bulves sutrinkite rankiniu ar elektriniu trintuvu iki vientisos masės. Įberkite druskos, įdėkite sviesto, įpilkite pieno ir viską gerai išmaišykite. Pieno kiekį reguliuokite pagal norimą bulvių košės tirštumą.
Burokėlius nuplaukite, nulupkite ir supjaustykite plonais griežinėliais, nuo briuselinių kopūstų nuskabykite viršutinius lapelius, nuluptas morkas ir salierus supjaustykite kuo smulkesniais gabalėliais ir viską suberkite į gilią kepimo formą. Taip pat suberkite smulkintus česnakus, apšlakstykite daržoves alyvuogių aliejumi, apibarstykite druska, pipirais bei aitriąja paprika.
Viską išmaišykite, uždenkite kepimo folija ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių. Kepkite 20 minučių, tuomet nuimkite foliją, ant daržovių sudėkite čiobrelių šakeles ir kepkite dar 5–10 minučių. Iškepusias daržoves pagardinkite svogūnų laiškais ir patiekite su bulvių koše.
