Daugiau nei 100 tūkstančių – tiek narių dabar turi populiariausia grilio ir barbekiu kepėjų grupė feisbuke „Lithuania Grilling and Smoking“. Tai viena didžiausių tokio pobūdžio grupių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Vienas jos administratorių, daug prisidėjęs prie augančio susidomėjimo kepimo ant žarijų kultūra ir išmokęs lietuvius kepsninėje gaminti viską – nuo bulvių, grybų ar sūrių iki troškinių, karkų ar jaučio uodegų – grilio meistras Kristupas Krivickas (43 m.), kepėjų vadinamas tiesiog KK.
„Manau, kad tuo, kokius sudėtingus ir įmantrius patiekalus kepsninėje šiuo metu ruošia lietuviai, jie yra gerokai pranokę kitus ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, pradėjusius tai daryti daug anksčiau. Barbekiu virtuvėje mes esame dar palyginti labai jauni ir neturime gilių šaknų, bet tai mums padeda neįsisukti į nuobodžių, pasikartojančių patiekalų rutiną“, – įsitikinęs Kristupas, daugeliui tapęs grilio guru.
Tarp sekėjų išgarsėjęs dėl receptų ir patarimų, kuriais dalijosi socialinėse grupėse, vėliau Kristupas išleido net tris receptų knygas, viena jų išversta ir į anglų kalbą. O visai neseniai barbekiu kultūros gerbėjams jis pasiūlė mobiliąją programėlę, kurioje daug receptų ir naudingų patarimų visiems kepsnių ant žarijų gerbėjams.
Jungtinėje Karalystėje daug metų praleidęs K.Krivickas praėjusį pavasarį su šeima grįžo į gimtinę ir įsiliejo į mėgstamą veiklą, susijusią su maisto gaminimu virš žarijų.
„Iš Lietuvos išvykau 2004 metais. Tuo metu grįžęs po mokslų Vilniuje dirbau operatoriumi naujame „Achemos“ rūgšties ceche. Darbas prie kompiuterio, atlyginimas neblogas, visos socialinės garantijos, žodžiu, stabilumas ir ramybė, – prisiminė K.Krivickas. – Bet tai mane labiausiai ir gąsdino. Aš jau įsivaizdavau save senatvėje – taip gražiai, ramiai ir tyliai nugyvenusį, ir tai manęs visai nežavėjo. Kaip ir daugumai jaunų žmonių, norėjosi pakeliauti, pamatyti pasaulį, patirti nuotykių.“
Nuvykęs į Jungtinę Karalystę aplankyti gero draugo jis ten ir liko. Nuostabus kurortinis Bornmuto miestas, naujos pažintys, gerai apmokamas darbas pakoregavo jo gyvenimo planus.
Bet svetur atsidūręs lietuvis nepamiršo savo pomėgio.
K.Krivickas prisipažino, kad nuo mažens jam knietėjo ruošti maistą, bet įdomiausia tai daryti būdavo gamtoje: kepdavo bulves žarijose, dešreles ant pagaliuko, šašlykus ir kitokius patiekalus. Išvykose su draugais prie ežero Kristupas būdavo tas, kuris vis ką nors kepa, rūko, eksperimentuoja.
„Po truputį namuose pradėjo kauptis kepsninės, šašlykinės, rūkyklos, ketaus keptuvės ir dar velniai žino kokie tam reikalingi aksesuarai. Pomėgis virto manija“, – juokėsi Kristupas.
Anglijoje vairuotoju dirbęs ir restoranams staltieses vežiojęs lietuvis visą laisvalaikį praleisdavo gamindamas, ieškodamas naujų receptų, skaitydamas knygas, naršydamas internete ir gliaudydamas maisto ruošimo virš gyvos ugnies paslaptis. Po truputį atsirado minčių užsiimti tuo ne tik laisvalaikiu, bet ir paversti pomėgį pragyvenimo šaltiniu.
Bornmute K.Krivickas įkūrė maitinimo paslaugas teikiančią kilnojamąją kompaniją. Nusipirkęs didžiulę 750 kg sveriančią amerikietiško tipo rūkyklą-treilerį, kuriame vienu metu galima kepti ar rūkyti 100 kg mėsos, Kristupas pradėjo įgyvendinti svajonę: ėmė ruošti maistą privatiems vakarėliams, vestuvių svečiams, festivaliams.
Bet niekada neatitrūko ir nuo gimtinės: su tautiečiais ėmė dalintis receptais ir patarimais, dalyvauti įvairiuose grilio festivaliuose ir varžybose. Veiklos Lietuvoje ypač padaugėjo prieš keletą metų.
„Dar prieš pandemiją tekdavo dažnai skraidyti į Lietuvą: čia augo barbekiu kultūra, gimtinėje teko dalyvauti įvairiuose projektuose ir įgyvendinti ne vieną sumanymą“, – pasakojo Kristupas.
Sprendimą grįžti į Lietuvą, pasak jo, priėmė visa šeima. Dukra jau ir taip buvo palikusi namus – išvykusi studijuoti į universitetą, sūnui buvo ką tik suėję penkeri – pats metas pradėti lankyti lietuvišką mokyklą.
„Supratome, kad arba dabar, arba nelabai aišku kada. Nusprendėme – dabar. Permainos yra gerai, tai padeda kovoti su rutina, kurios labai nemėgstu“, – atviravo Kristupas.
Grįžus į Lietuvą jo laukė maloni staigmena.
„Tik parvykęs ir pirmą kartą įžengęs į naujuosius namus radau staigmeną – svetainėje buvo naujas „Kamado“ tipo grilis ir Lietuvos vėliava.
Tad pirmiausia, ką padariau namuose, – surinkau ir užkūriau grilį.
Šią staigmeną paruošė draugai ir kolegos – jie ir prieš atvykstant, ir jau atvykus mums labai padėjo prisitaikyti, apsigyventi. Įsikūrimas kiek užtruko, tiesą sakant, jis vis dar nesibaigė. Reikalų daug, o laikas bėga labai greitai.
Grįžti buvo malonu. Septyniolika metų namai buvo kitur, tad suprantama, kad reikia laiko priprasti, bet tikrai nesigailime. Gera ten, kur šeima“, – pasakojo buvęs emigrantas.
Grįžęs jis ir toliau dirba „Kamado Bono“ kompanijoje, su kuria pradėjo draugystę daugiau nei prieš penkerius metus, dar gyvendamas Bornmute, – gimtinėje, pasak Kristupo, jo laukė nuostabus kolektyvas ir puiki darbo aplinka.
Be to, nepamiršo ir Jungtinėje Karalystėje likusių barbekiu entuziastų – profesionalų ir mėgėjų. Lietuvis juos nuolat konsultuoja, dalijasi patarimais, parduoda kepsnines.
Žinoma, ir toliau kepa, ieško naujų skonių, eksperimentuoja ir atradimais dalijasi asmeninėje paskyroje „Kristupo Krivicko BBQ užrašai“. Viena naujausių jo idėjų – mobilioji programėlė „KK BBQ Užrašai“, skirta žmonėms, dievinantiems maistą.
„Programėlėje daug receptų su nuotraukomis, vaizdo įrašų, patarimų, kur pirkti įvairius produktus, įdomios poilsio vietos – dar velniai žino, ko ten bus galima rasti, nes programėlė nuolat atnaujinama ir papildoma.
Dar daug įvairių sumanymų yra mano galvoje, visi jie anksčiau ar vėliau išvys dienos šviesą.
Tad mano veikla Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje nelabai kuo ir skiriasi. Džiaugiuosi darydamas tai, ką mėgstu, ir su niekuo nelenktyniaudamas – visiems linkiu to paties“, – šyptelėjo Kristupas.
Grilio ir barbekiu tendencijas stebintis kepimo guru džiaugiasi, kad šioje kultūroje pasaulyje vyksta persilaužimas, vis dažniau laužomos tradicijos – pagaliau pradėta po truputį naudoti įvairesnius prieskonius, padažus, kepimo būdus.
„Anksčiau buvo naudojami tik tradiciniai prieskonių mišiniai ir klasikiniai barbekiu padažai, o dabar mažėja baimės panaudoti Azijos, Vidurio Europos, Pietų Amerikos skonius. Labai džiugu, kad net amerikiečiai bando kepti ne tik jau seniai įprastus šonkauliukus, sparnelius, krūtininę ir plėšytą kiaulieną, bet dažniau gamina ir kitas jaučių, kiaulių dalis, taip pat žuvį, jūrų gėrybes.
O Lietuva, manau, šioje srityje yra stipriai pažengusi į priekį. Kadangi neturime ilgalaikių kepimo kepsninėse tradicijų, esame atviresni naujovėms“, – teigė K.Krivickas.
Kristupo įsitikinimu, lietuviai moka ir mėgsta gaminti. Jie smalsūs, jiems patinka išbandyti įvairių pasaulio kraštų skonius. Tautiečiai grilyje ruošia ne tik mėsą ant grotelių, bet ir įvairius troškinius, miltinius, bulvinius patiekalus, kepa net pyragus ir tortus.
„Savaitgalio“ skaitytojams jis pasiūlė keturis receptus iš savo knygų „Ugnis šneka, dūmas šnibžda...“ ir „Kristupo Krivicko BBQ užrašai“.
O ką pats grilio guru labiausiai mėgsta gaminti? Ar kada nors tenka ruošti maistą ne grilyje?
„Man visada įdomiausia, kai gaminu tiesiai virš žarijų, virš ugnies. Tuomet turi likti arti kepsninės ar laužo: ar mėsą apversti, ar žarijas papurenti, ar malkų užmesti – visada būna ką veikti. Jeigu minutę kitą ramu, tai negi praleisi progą tiesiog pažiūrėti ir pasimėgauti šokinėjančiais ugnies liežuviais?“ – šyptelėjo K.Krivickas ir prisipažino, kad ugnis jam šneka, o dūmai šnibžda.
Jeigu jam ir tenka pastovėti prie viryklės, ruošia ką nors lengvo ir greito, pavyzdžiui, pusryčius sūnui prieš mokyklą ar skubius pietus iš vakarykščių grilyje gamintų likučių.
Bet kepsninė jo namuose niekada nestovi be darbo.
