Suktis virtuvėje mėgstanti Valentina skanėstais stebina ir statybose dirbančius vyrus

Vaikystėje Valentina galėjo augti valgydama vien makaronus. Taip juos mėgo. Bet stengdavosi rinktis įvairų maistą ir kartais eksperimentuodavo.

Iš pradžių kulinariniai atradimai būdavo nesudėtingi – kiaušinienės, vaisių salotos su saldžiu jogurtu. Paauglystėje Valentina pradėjo troškinti troškinius, virti sriubas.

Įsivaizdavo, kad viskas, kas virta ar troškinta, yra sveika. Tačiau vėliau suprato, kad tokia nuostata nebuvo iki galo teisinga. Mitybos įpročiai pasikeitė gimus dukrai Evai (5 m.).

„Iš pradžių ruošdavau sveikesnius patiekalus vaikui, kuriuos, kaip ir visoms mamoms, tekdavo pabaigti. Taip nejučiomis be jokio savęs spaudimo įpratau valgyti salotas, kurios kiekvieną dieną man tapo esminiu patiekalu“, – pasakojo Valentina, dvejus metus kurianti maisto tinklaraštį „Tina gamina“.

– Ar gyvenime yra tekę laikytis dietų?

– Kaip ir daugelis, paauglystėje esu visko pabandžiusi. Buvo grikių dieta, kai visą savaitę valgiau vien tik vandenyje virtus ar mirkytus grikius. Buvo siaubingai neskanu, o dabar grikius labai mėgstu, tačiau ruošiu juos su įvairiais skaniais ir sveikais pagardais.

Išbandžiau ir baltymų dietą, bet visi šie pakvailiojimai buvo trumpalaikiai, o po drastiškų iššūkių organizmui numestas svoris greitai sugrįždavo.

Pastebėjau, kad gimus dukrai neribojant savęs, bet gaminant sveikesnius patiekalus, svoris pradėjo kristi, nors kasdien sau leisdavau ir leidžiu suvalgyti desertą. Žinoma, svarbu, kad mityba būtų reguliari.

Vaikystėje turėjau skrandžio problemų, galbūt atsiliepė ir mano mitybos eksperimentai. Prisimenu, kaip dažnai gastroenterologė pabrėždavo, kad svarbiausia nedaryti didelių pertraukų, valgyti reguliariai. Tai man tapo kaip malda. Aš tikrai jaučiu, kad mano savijauta kur kas geresnė, kai reguliariai maitinuosi. Jokių bado dietų nesilaikiau ir nesilaikysiu.

Nesijaučiu kaip nors suvaržyta, nepatenkinta ar alkana. Esu laiminga, soti, skaniai valgau ir kūno svoris yra toks, kokio noriu.

– Neretai sakoma, kad po 6 valandos vakaro jau reikėtų pamiršti maistą.

– Nesilaikau taisyklės nevalgyti nuo tos ar kitos valandos. Gal drausmė ir apribojimai labiau skirti tiems, kurie bijo nutrūkti nuo grandinės ir prieš eidami miegoti prisikemša pilnus pilvus.

Būna, kad prieš miegą suvalgau kelis riešutus ar kitą užkandį, nes alkanai man sunku užmigti. Neatsisakau ir kokių nors maisto produktų. Tiesiog ruošdama maistą stengiuosi naudoti sveikesnius tam tikrų produktų pakaitalus, pavyzdžiui, viso grūdo miltus, liesesnius produktus, cukraus pakaitalus.

– Ar esate visavalgė, o gal propaguojate vegetarizmą ar veganizmą?

– Aš, jeigu teisingai apibūdinsiu savo mitybą, esu peskatarė. Nevalgau mėsos, bet valgau žuvį, kiaušinius, pieno produktus. Mėsą valgiau iki gimstant vaikui, po to viskas natūraliai pasikeitė.

Pasikeitė skonio receptoriai ir mėsa man pasidarė tiesiog neskani. Ir čia ne dėl to, kad madinga ar nemadinga. Mėsos jau nevalgau penkerius su puse metų. Ir visiškai nesinori. Manau, reikia viską daryti ne dėl mados, o įsiklausant į organizmo poreikius.

– Ką dažniausiai valgote pusryčiams, pietums, vakarienei?

– Pusę aštuonių ryto valgome iš vakaro brinkintą avižų košę, gardintą uogomis, vaisiais, agavų sirupu, arba varškę su tais pačiais priedais.

Savaitgaliais dažnai gaminu įmantrius sumuštinius. Sekmadieniais pas mus būna varškėtadienis.

Pietūs prasideda 12 valandą, darbo metu oficialiai mes visi išeiname pietauti. Visada į darbą pasiimu salotų. Svarbiausia, kad būtų lapų, traškumą duoda riešutai ir agurkai, privalomas sūris. Koks jis bus, priklauso nuo kitų sudedamųjų dalių. Jeigu tai tuno salotos, rinksiuosi mocarelą, jeigu salotos gaminamos su vaisiais, dėsiu buratos, jei salotos su kriaušėmis ar burokėliais, tuomet geriausiai tiks pelėsinis sūris.

Padažus irgi visada pati gaminu. Dažniausiai tam renkuosi citriną, aliejų, garstyčias ir medų. Toks padažas man patinka su visomis salotoms. Kartais dar papildomai įdedu pesto padažo. Jeigu būna mažai sotumo, įdedu kokių nors viso grūdo duoniukų.

Darbo dienomis šeimoje vakarieniaujame ne kartu, nes iš darbo grįžtame skirtingu metu, dar ir skirtingus patiekalus valgome. Bet aš visiems valgį ruošiu vienu metu. Pirmoji valgo dukra. Paskui valgau aš, galiausiai grįžęs vyras Paulius (31 m.).

Dukrai ir vyrui dažniausiai stengiuosi gaminti tą patį, nes jie abu valgo mėsą. Prie bendro vakarienės stalo mes visada susėdame savaitgaliais.

Jeigu maistą ruošiu visiems trims, tai dažniausiai mano patiekalas būna garnyras, taip sako vyras, nes jiems ruošiu ką nors iš mėsos, o pati valgau prie jos esantį priedą. Vakarieniaujame apie septintą valandą.

– Kai kada žmonės sako, kad valgo mažai, bet storėja. Ką jie daro ne taip?

– Gal būna pasirinkti ne tie produktai, gal ne tas kiekis, gal nukrypstama nuo įprasto valgymo ritmo. Kai kurie žmonės pavalgo pusryčius, atsisako pietų ar šiek tiek ko nors užkanda, tada puola vėlyvai vakarieniauti. Organizmas gauna šoką ir atsiradus ilgai pertraukai tarp valgymų pradeda kaupti maisto atsargas.

Kita vertus, galima valgyti mažai, bet, pavyzdžiui, tik miltinius patiekalus ar greitąjį maistą.

Ir sportas, žinoma, reikalingas. Kai kurie specialistai sako, kad 80 procentų įtakos kūno svoriui ir savijautai daro sportas ir tik dvidešimt procentų – mityba. Bet aš sakyčiau, kad abu yra lygiaverčiai ir turi įtakos bendrai savijautai, o svoriui įtakos daugiau turi pasirinktas maisto ir treniruočių kiekis. Tokias išvadas darau stebėdama savo sportavimo ir valgymo grafiką.

Sportuoju kas antrą dieną. Prieš karantiną vaikščiojau į sporto salę. Prasidėjus pandemijai, kai sporto salės buvo uždarytos, vietą sportuoti įsirengiau namuose, įsigijau visokių reikiamų priemonių.

– Kas labiausiai domina jūsų tinklaraščio „Tina gamina“ sekėjus?

– Dažniausiai jie klausia, ar galėčiau sudaryti mitybos planą. Visada sakau, kad sektų tinklaraštį – jame galima rasti visus valgius, kuriuos mėgstu ir rekomenduoju. Nesu dietologė, maistą ruošiu mėgėjiškai ir negaliu nurodinėti žmonėms, ką valgyti.

Į maisto tinklaraštį mano kulinarinė kūryba išvirto prieš dvejus metus, nes prieš tai keldavau labai įvairų turinį. Kai ėmiau sulaukti daugybės žinučių su prašymu pasidalyti receptais, tada nusprendžiau, kad reikia daryti ką nors rimčiau, o ne atrašinėti kiekvienam klausėjui.

Labai džiaugiuosi, kai kam nors mano receptai suteikia įkvėpimo, pasitikėjimo, nuspalvina dieną. Viena buvusi kolegė numetė 16 kilogramų, pasinaudojusi mano rekomendacijomis. Ji priaugo nemažai svorio, kol aš buvau motinystės atostogose.

Kai grįžau į darbą, kartu pradėjome pietauti ir netrukus tie pertekliniai kilogramai ištirpo.

Kartais moterys klausia, kuo recepte pakeisti vieną ar kitą produktą, kurio nemėgsta. Tada bandau pasiūlyti įvairių pakaitalų.

– Minėjote, kad kasdien valgote kokį nors desertą. Ką patartumėte saldžiamėgiams?

– Mėgstu saldumynus. Tai, kad juos kasdien valgau, nematau nieko bloga. Bet anksčiau nejausdavau ribos, kada jau gana, o dabar apsiribojau tam tikrais kiekiais ir nepadauginu. Suvalgau ne visą plytelę šokolado, o vieną juostelę.

Arba, pavyzdžiui, suvalgau ne visą kibirėlį ledų, o į puodelį įsidedu kelis šaukštus – tai mano dienos norma.

Ir čia mes vėl grįžtame prie to, kad turi būti ne draudimai, o saikas, kuris padeda organizmui nejaučiant įtampos reguliariai deginti kalorijas.

– Ar pritartumėte nuomonei, kad tarp pagrindinių valgymų užkandžiauti nereikėtų?

– Pritariu, stengiuosi neužkandžiauti, nes kur kas skaniau valgyti pagrindinį patiekalą. Nes užkandžiavimas gali labai išsitęsti ir virsti visu patiekalu. Jeigu sudėtume penkis riešutus, pusę banano ir du kąsnius bandelės, jau gautume nemažą kiekį lėkštėje.

– Apie sumuštinius irgi galvojama nevienareikšmiškai.

– Labai mėgstu sumuštinius. Tikrai jie nėra blogybė. Gal nereikėtų valgyti kasdien, bet kai organizme vidinis kirminas paprašo, tai verta pasilepinti.

Esu atradusi tam tikrus sumuštinių derinius, kuriems nereikia sviesto ar kalno sūrio, tačiau sumuštinis gausus, sveikas ir skanus.

Dažniausiai skrudinu viso grūdo duoną, pasiruošiu sveiką užtepą, pavyzdžiui, sutrinu avokadą su garstyčiomis, graikišku jogurtu ir citrina.

Ant viršaus dedu lašišos, jeigu dar trūksta sotumo, galima užsidėti virtą Benedikto kiaušinį. Mano šūkis yra tas, kad sumuštinis turi būti valgomas su stalo įrankiais.

– Ką veikiate gyvenime?

– Dirbu statybų srityje. Baigiau verslo vadybą ir paveldo statinių inžineriją.

– Gal bendradarbius vyrus pavaišinate savo patiekalais?

– Taip, neretai jie tampa mano naujų improvizacijų degustatoriais. Niekada iš karto nesakau, iš ko pagamintas gaminys, man patinka stebėti jų reakciją.

Pavyzdžiui, atnešu avinžirnių pyragą. Visi valgo girdami ir mano, kad tai pyragas „Braunis“. Jei vyrams pasakyčiau, kad pyrago pagrindą sudaro avinžirniai, niekas net neragautų. Kai suvalgo, tik tada atskleidžiu sudėtį. Būna nustebę, bet vis tiek sako, kad buvo skanu.

– Ko jūsų šaldytuve niekada nepritrūksta?

– Salotų lapų ir sūrio.

– Kokių kulinarinių gudrybių dar norėtumėte išmokti?

– Įmantriai dekoruoti tortus.

– Ar yra produktų, be mėsos, kurių nemėgstate?

– Nuo vaikystės nemėgstu svogūnų. O daugiau viską valgau. Patinka ragauti nematytus produktus, turiu silpnybę parduotuvėse nusipirkti ko nors egzotiško.

Tada internete pasiskaitau, kur tas produktas gali būtų naudojamas, ir bandau kurti naujus valgius.

Šaltibarščiai

Reikės:

Pagardai:

Pirmiausia į puodą dėkite burokėlius kartu su sultimis, kuriose buvo marinuojami. Tuomet smulkinkite agurkus, svogūnų laiškus, krapus. Sutarkuokite kiaušinius. Įberkite druskos, juodųjų pipirų, išspauskite citrinos sultis ir viską gerai išmaišykite. Supilkite kefyrą. Jeigu mėgstate tirštai – 1 litrą, jei skysčiau – 2 litrus. Sudėkite pagardus.

Avinžirnių ir tofu kukuliai

Reikės:

Padažui reikės:

Avinžirnius sutrinkite elektriniu trintuvu palikdami šiek tiek gabalėlių (ne iki vientisos masės). Rankomis susmulkinkite tofu, sudėkite į avinžirnių masę. Dėkite paprikų, česnakų, druskos, miltų, krakmolo, žalumynų. Viską išmaišykite, rankomis suformuokite kamuoliukus.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų, kukulius pakepkite iš visų pusių, kad apskrustų. Kol jie kepa, įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Apskrudusius kukulius sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir pašaukite į orkaitę 10 minučių. Kol kepa, visus padažui skirtus produktus sumaišykite. Kukuliai apšlakstomi padažu ir patiekiami su mėgstamomis salotomis.

Sumuštiniai su burata

Reikės:

Duoną paskrudinkite skrudintuve arba keptuvėje. Pomidorus, pievagrybius paskrudinkite keptuvėje ant aliejaus, pabarstykite druska, pipirais, česnakų granulėmis. (Aš apibarstau prieskoniais ir apipilu aliejumi iš vakaro, kad ryte būtų greičiau.)

Buratą dėkite ant paskrudintos duonos. Tada ant sumuštinių uždėkite pievagrybius su pomidorais, pabarstykite krapais.

Vyno padaže troškintos voveraitės su batatų piurė

Reikės:

Voveraites gerai nuplaukite ir apvirkite sūdytame vandenyje 10 minučių. Tuo tarpu yra verdamas batatas. (Aš verdu visą su lupena, man taip skaniau, tačiau kad greičiau išvirtų, galima virti nuluptą ir supjaustytą.)

Išvirus voveraitėms nupilkite vandenį, įkaitinkite keptuvę, įpilkite aliejaus, pakepkite smulkintas česnako skilteles. Kai česnakas pagels, dėkite į keptuvę voveraites, pakepkite kelias minutes pavartydami. Tada įpilkite vyną, įdėkite pomidorų tyrės, pasūdykite pagal skonį. Grybus troškinkite keptuvėje su uždengtu dangčiu apie 10 minučių.

Išvirusį batatą sutrinkite bulvių grūstuku, pasūdykite, įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus. Išmaišykite ir dėkite į lėkštę. Ant viršaus uždėkite troškintas voveraites.