Nors tikslus krepšelio turinys paaiškėja tik gavus prekes, prekybininkai stebisi išaugusiu žmonių sąmoningumu ir ketina plėsti eksperimentą, o žinomas virtuvės šefas patikina, kad vakarienė iš atsitiktinių produktų gali nenusileisti ir imantriems ingredientams.
„Norėdami reikšmingai sumažinti išmetamo maisto kiekį, nusprendėme, kad vien didelės nuolaidos negana – pakvietėme vartotojus prisidėti prie kilnios misijos ir buvome nustebinti, nes paslaptingieji krepšeliai išgraibstomi per kelias valandas“, – sako Emilija Dadonaitė, „Bolt Market“ vadovė Lietuvoje. Pasak jos, šiuo metu žmonės renkasi iš rinkinių su mėsos produktais ir be jų, bet jau greitai planuojama pasiūlyti ir daugiau įvairovės.
Mėsos „šmotelis“ ir šiek tiek meilės
Vis dėlto, pripažįstama, kad drąsos į krepšelį įsimesti tokį paslaptingą rinkinį užtenka ne visiems. Daugelis žmonių pripratę vakarienei naudoti mėgstamus ar gerai pažįstamus produktus, kiti gamina tik pagal receptą. Virtuvės šefas Justinas Kapkovičius įsitikinęs, kad produktas, kurį būtina suvartoti šiandien – puiki proga improvizacijai.
„Dažniausiai pietus ar vakarienę gaminame lengviausiu ir patogiausiu būdu – iš naujų maisto produktų, tačiau daug įdomiau naujus patiekalus kurti kūrybiškai panaudojant tuos produktus, kurių šią akimirką turime savo šaldytuve“, – įsitikinęs J. Kapkovičius. Pasak jo, pasigaminti gerą mėsos „šmotelį“ reikia visai nedaug. Svarbu įvertinti, koks patiekalas geriausiai tiks turimai mėsos daliai.
„Šiek tiek meilės – druskos ir pipirų. Jei tinkamai vadovausitės instrukcijomis gamindami, mėgausitės puikiu kepsnių ar troškiniu“, – pataria žinomas virtuvės šefas. Jo nuomone, net ir planuojant apsipirkimą iš anksto, svarbu įvertinti ne tik būsimą meniu ir apskaičiuoti porcijas, bet ir persižiūrėti šaldytuvą bei spinteles.
Maistu švaistome ne vien pinigus
Jungtinių Tautų duomenimis, 17 proc. visame pasaulyje pagaminamo maisto nėra suvartojama. Pasaulio maisto programa skaičiuoja, kad žmonėms gaminto maisto iššvaistoma net apie trečdalį. Nors šie skaičiai, verčiant juos tonomis ir litrais, yra įspūdingi, pati išmetamo maisto dalis visiškai įsivaizduojama vidutinio miestiečio racione. Kiekvienam pasitaiko: per didelis produkto kiekis, atlikęs nuo gaminamo patiekalo, o pasikeitus planams, kelios jo porcijos nesuvalgytos. Vis dėlto, prisidėti prie kovos su maisto švaistymu gali kiekvienas.
„Šiuolaikiniam miesto gyventojui maistas siejasi su pramoga: tai mažytė šventė skubančioje kasdienybėje, kur galima ir pasilepinti, ir atrasti nauja. Tačiau yra ir kita pusė, apie kurią su paslaptingo krepšelio idėja norėjome priminti savo vartotojams – tai atsakomybė. Lygiai taip pat, kaip turime specialią užduotį tinkamai paruošti krepšelyje rastą produktą, turėtume dažniau prisiimti ir atsakomybę už kiekvieną pirkinį“, – pabrėžia „Bolt Market“ vadovė Lietuvoje.
Pasak E. Dadonaitės, už kiekvienos išvaistytos tonos maisto, stovi ne tik maisto pramonė ir jo tiekimo grandinės, bet ir galutiniai vartotojai su paklausa, dažnai viršijančią apetitus. Jungtinės tautos skaičiuoja, kad kasmet 931 milijonai tonų maisto atsiduria šiukšlių dėžėje. Maža to, ši nesuvartota maisto dalis lemia 8–10 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir daro tiesioginę įtaką klimato pokyčiams planetoje.
„Tuščios maisto lentynos ir šaldytuvas – ne išeitis. Efektyvi kova su maisto švaistymu, visų pirma, yra teisingi apsipirkimo įpročiai, kurie leistų suvartoti mažiau būtent ilguoju laikotarpiu. Dabar šalia pirkinių planavimo, apskaičiuotų porcijų ir kitų būdų turime ir paslaptingą krepšelį“, – reziumuoja E. Dadonaitė.
Šiuo metu „Bolt Market“ greitasis prekių pristatymas vykdomas iš parduotuvių Vilniuje (Kalvarijų g., Smolensko g. ir Ukmergės g.) ir Kaune (Savanorių pr.).
