Nors daugelis mano, kad Alytuje įsikūrusiame „Rivonos“ konservų ceche, kurio pagaminta produkcija keliauja į „Norfos“ parduotuves visoje Lietuvoje, darbai verda tik vasarą, šios gamyklos vadovas Aurimas Gargasas neslepia: darbo čia į valias visus metus.
Tiesa, vasarą, kai dera agurkai ir pomidorai, įmonė papildomai samdo darbuotojų – čia kelis mėnesius noriai uždarbiauja ir studentai.
Vasarą į stiklainius čia keliauja agurkai ir pomidorai, konservuojamos rūgštynės, rudenį ateina eilė lietuviškoms sezoninėms daržovėms, iš kurių produkcija gaminama iki pat vėlyvo pavasario: burokėliai, morkos, bulvės, kopūstai.
Iš jų gaminamos pirkėjų itin pamėgtos keliolikos rūšių sriubos, be to, gamykloje nuolat konservuojami pievagrybiai, verdamos įvairios uogienės.
Naujiena – marinuotų burokėlių mėgėjams
Daugiausia marinuotų burokėlių stiklainiuose Lietuvoje gaminanti įmonė vis ieško būdų ir receptų, ką dar įdomaus ir skanaus būtų galima pasiūlyti vartotojams. Tad neseniai „Norfos“ parduotuvių lentynas pasiekė naujiena – vyno acte marinuoti plonais šiaudeliais pjaustyti burokėliai.
„Išbandėme, skonis nuostabus, nuo rudens jie jau įvedami į rinką. Tokio marinato, tiesą sakant, niekur nesu nei matęs, nei ragavęs, – šypsojosi konservų cecho vadovas. – Ši naujiena nėra brangi, kaina nuo standartinių burokėlių skiriasi tik šiek tiek – tiek, kiek už spirito actą ar paprastą actą (savo asortimente turime ir šių) brangesnis vyno actas.“
Dzūkijos sostinėje ruošiami kelių rūšių konservuoti agurkai – „Česnakiniai“, „Klasikiniai“, „Lietuviški“, „Tradiciniai“, „Aštrūs“ ir „Premium“.
Rūgštynės „Rivonos“ konservų ceche ruošiamos pagal senovinę receptūrą, kurią naudojo mūsų proseneliai: smulkintos rūgštynės sumaišomos su druska, viskas pakaitinama ir pasterizuojama. Taip pagamintos rūgštynės puikiai tinka tiek karštai, tiek šaltai sriubai ruošti.
Bendradarbiauja su kitais padaliniais
Antra Alytaus konservų cecho naujiena – nauja sriuba. Sriubų iki šiol čia gaminama ne viena ir ne dvi, o net keliolika, o praėjusių metų gruodį akylesni pirkėjai „Norfos“ parduotuvių lentynose galėjo pastebėti ir iki tol čia nematytą daržovių sriubą su vištiena.
„Ši sriuba – „Rivonos“ padalinių draugystės ir bendradarbiavimo vaisius. Šilalės rajone neseniai duris atvėrė vištienos perdirbimo padalinys. Mūsų pirmas bendras projektas – iš jų gauname rūkytą vištieną, kuri naudojama gaminant naują sriubą.
„Rivonos“ prieskonių meistrai, technologai šiai sriubai parinko tinkamus prieskonius. Jų paruoštus mišinius dedame į sriubą“, – pasakojo A.Gargasas.
Paklaustas, ar jau matomos naujos sriubos populiarumo tendencijos, o gal ji – pretendentė sriubų varžybose nugalėti iki šiol populiariausia vadintą charčio sriubą, cecho vadovas atviras: visi žinome, kad pastaruoju metu gerokai pakilo vištienos kaina, tad naujoji sriuba – ne pati pigiausia. „Rivonos“ konservuotų sriubų asortimente ji – viena brangiausių.
„Šiais laikais, kai visi veržiasi diržus, tikėtis, kad populiariausias taps brangiausias produktas, būtų naivu. Tendencijos kaip tik priešingos“, – pabrėžė A.Gargasas.
Pirmi įvertina darbuotojai
Gamyklos vadovas patikino, jog jo skoniui ši naujiena – puiki, ir pridūrė, kad jei produktas nebūna palaiminamas per keletą degustacijų, jis net neišvysta dienos šviesos.
„Visus pas mus gaminamus produktus pirmiausia patys su kolektyvu ir technologe degustuojame. Jei kas nors netinka, projektas nebūna vykdomas“, – pasakojo jis.
A.Gargaso teigimu, viena populiariausių sriubų – charčio. Jos skonio paslaptis – jai naudojama tikra natūrali šviežių pomidorų tyrė.
Dar viena lietuvių itin pamėgta – virtuvės klasikai priskiriama raugintų agurkų sriuba. Iš mėgstamiausių trejetuko niekam kitam pozicijų neužleidžia barščiai, kurių „Rivona“ gamina net kelias rūšis, – su baravykais, šonine, raugintais ir šviežiais kopūstais.
Be pirkėjams įprastų daugiau nei 15 rūšių konservuotų sriubų – raugintų kopūstų, burokėlių, šiupininės, rūgštynių ar pupelių – „Norfos“ parduotuvių lentynose galima rasti ir „Ispaniškos“ sriubos. Tai ypatingo skonio daržovių sriuba su specifiniais prieskoniais, turinti savo ištikimų pirkėjų būrį.
Be kvapiklių ar standiklių
„Rivonos“ natūraliomis uogienėmis pelnytai didžiuojasi ne tik pats konservų cecho vadovas – jas jau yra įvertinę ir noriai renkasi ir pirkėjai. Jomis jau prekiaujama ir kaimyninėje Latvijoje.
„Mes ceche šias uogienes vadiname tikrosiomis močiučių uogienėmis. Kodėl? Atsakymas paprastas: mūsų receptūros – iš senų laikų, tokios, kokiomis naudojosi ir mūsų proseneliai. Receptų nekeičiame, neeksperimentuojame, nededame jokių kvapiklių, standiklių – tiesiog verdame uogas su cukrumi ir išpilstome į stiklainius“, – pasakojo A.Gargasas.
Bene populiariausia ir labiausiai perkama aviečių uogienė, mat ji ne tik gardus maistas, bet ir pagal senąsias lietuvių tradicijas – vaistas. Šios uogienės, įsitikinęs vadovas, turi būti kiekvienuose namuose – ji apmalšina kosulį, karščiavimą, padeda jaučiant peršalimo simptomus.
Avietes pagal populiarumą vejasi braškės, toliau rikiuojasi juodųjų serbentų, mėlynių, spanguolių ir vyšnių uogienės.
„Juodųjų serbentų uogienę verdame tik iš lietuviškų uogų. Tiesiai iš ūkininkų uogų pirkti negalime, nes jos turi būti idealiai švarios, A klasės. Perkame jas iš įmonės, kuri surenka iš ūkių ir idealiai išvaliusi užšaldo. Tas užšaldytas uogas ir perkame uogienėms virti“, – pasakojo cecho vadovas.
Tikisi lietuvių gamintojo pagalbos
„Rivonos“ konservų gamyklos vadovas atviravo, kad vis dar turi galvos skausmą – stiklainių tiekimą. Mat prasidėjus karui Ukrainoje alytiškiai neteko stiklainių tiekėjų ne tik iš Ukrainos (keletas fabrikų čia buvo subombarduoti), bet ir iš Baltarusijos ar Rusijos, mat prekyba su šiomis valstybėmis sustabdyta nuo karo pradžios.
Stiklainių gamintojai Vakaruose jau turi savo klientų ratą, į kurį sunku įsiterpti, o naujų gamyklų ar pajėgumų jie greitai dar neturės. Laimei, alytiškiai turėjo sukaupę stiklainių rezervą ir praėjusiais metais galėjo pagaminti tokį pat produkcijos kiekį kaip ir kasmet.
„Kasdien turime vilties, kad pavyks susitarti su „Panevėžio stiklo“ gamykla. Derybos vyksta, tačiau kol kas bevaisės. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje esantis gamintojas turėtų rasti pajėgumų patenkinti pirmiausia savo šalies poreikius. Nenorėčiau tikėti, kad Lietuvoje turėdami gamintoją ateityje liksime be stiklainių. Deramės“, – apgailestavo A.Gargasas.
Lietuviai – šaltibarščių gerbėjai
Paklaustas, ar įmonė jaučia sezoniškumą, A.Gargasas patikino, kad mūsų tautiečiai ypač mėgsta šaltibarščius ir gamina juos namuose. Tai rodo kone šešis kartus išaugantis marinuotų burokėlių pardavimas.
„Marinuoti burokėliai – karštojo sezono produktas, jie – pagrindinis šaltibarščių ingredientas. Žiūrėk, tik saulė užkaitina, ir burokėlių pardavimas šoka į viršų! Žinoma, šios daržovės vartojamos ir kaip garnyras, todėl jų pardavimas nesustoja visus metus. Burokėlius galėčiau prilyginti ledams“, – pažymėjo A.Gargasas.
Įvairių konservuotų sriubų, pomidorų padažo pirkimai – be didelių svyravimų visus metus. O štai uogienės – šaltojo sezono prekė.
„Turbūt natūralu, kad vasarą, kai įsibėgėja uogų sezonas, žmonės dažniau renkasi šviežias uogas, jas susitrina su cukrumi arba patys išsiverda uogienės, kuria gardina blynus ar vandenį.
Lygiai ta pati tendencija – agurkai ir pomidorai. Kai šių daržovių žmonių daržuose, turguose ar parduotuvėse yra šviežių, šiek tiek sumažėja marinuotų prekyba. Juk jau pavasarį pradedame laukti šviežių lietuviškų, kaip aš sakau, tikro skonio ir aromato daržovių“, – pasakojo cecho vadovas.
