Tobulam puodeliui reikia ne tik gerai paruoštų kavos pupelių ar mėgiamo pieno – visai kaip lenktynėse, kur greito automobilio nepakanka – ypatingai svarbu, kas jį vairuoja.
Vienas tokių žmonių – ir su lrytas.lt kalbėjusi Deimantė Didžiulevičiūtė. 24-erių istoriją studijuojanti mergina visuomet domėjosi kavos ruošimo ypatybėmis. Dabar ji – barista. Terminas, kurį yra girdėjęs daugelis. Lietuvių kalboje Deimantės amato brolius ir seses siūloma vadinti kavos virėjais, tačiau toks apibūdinimas – labai netaiklus ir skurdus bandymas.
„Į darbą ateinu anksčiau negu atsidaro kavinė. Turiu viską patikrinti, nuvalyti staliukus, paruošti šluostes, peržiūrėti kasą. Ankstesniame darbe turėdavau atlikti ir kavos patikrą – stebėti, per kiek laiko subėga espresso puodelis. Dienos metu priimu klientus, gaminu kavą, esu atsakinga už tvarką. Vakare privalau viską sutvarkyti – išplauti vadinamąjį grilių, kavos aparatą, portafiltrus (bedugnės rankenėlės kavai paruošti, – red.), indus ir indaplovę. Dabar galiu susitvarkyti per pusvalandį. Anksčiau dviese geriausiu atveju susitvarkydavome per valandą“, – darbus, kuriuos turi padaryti barista bėrė D.Didžiulevičiūtė.
Ji atvira – šį darbą pasirinko ne iš pašaukimo kavai, o dėl gerokai paprastesnės priežasties: „Reikėjo pinigų pragyvenimui.“
Jos darbo dalis – ir tinkamas bendravimas su klientais. Tai šypsenos, pokalbiai, pasakojimai apie kavą.
Bet visi veiksmai vis tiek galiausiai susiveda į vieną – kavą. Gerą kavą.
„Labiausiai mėgstu gaminti karamelinę macchiato. Klasika ne tik man, bet ir klientams. Ją lengva pagaminti – kava, vanilė, ant viršaus – karamelė. Viskas, ko reikia: skanu, saldu ir visi patenkinti, – pasakojo D.Didžiulevičiūtė. – Ko nekenčiu gaminti, tai – frappe kavos gėrimo. Jam reikia miltelių, ledo, įvairių skonių sirupų, o kava daroma maišytuve. Negalima padaryti per didelio kiekio, nes sugadinsi skonį. Ši kava vis dar persekioja mane naktimis.“
Didelis krūvis ir greitas tempas – taip savo darbą apibūdino D. Didžiulevičiūtė. Ji pridūrė, kad darbas kavinėje – visai ne toks, kokį dažnai rodo filmuose, kur galima ramiai stovėti prie baro, aptarnauti po vieną klientą. Realybėje viskas – daug greičiau ir sudėtingiau.
Prieš įdarbinimą Deimantei ir buvo pasakyta, kokio darbo krūvio galima tikėtis.
„Nesakau, kad jis per didelis, bet reikia laiko priprasti prie ritmo ir išsiugdyti greitą tempą“, – pasakojo mergina.
Vienas didžiausių iššūkių – tempas, kuomet nelieka laiko net ir pavalgyti.
„Iš esmės darbe neturime pertraukų, kaip kiti darbuotojai, kurie turi pusvalandį ar netgi valandą pietų laikui. Gali apie tai pasvajoti. Jeigu nėra žmonių, pavalgai paskubomis, o jeigu daug klientų ir dirbi viena – neturi laiko pietums. Klientams nepasakysi: „Aš alkana ir einu valgyti, o jūs laukite.“ Aptarnauji, nors pilvas ir urzgia“, – pasakojo D.Didžiulevičiūtė.
Tačiau baristos darbe galima rasti ir romantikos. Tai ne tik sodrus kavos kvapas ar visame pasaulyje rudenį karaliaujantis „moliūgų prieskonių latte“ gėrimas.
Atviraudama Deimantė atskleidė – ruošdama kavą yra užmezgusi ir gražius santykius.
„Ankstesnėje darbovietėje vis ateidavo vienas vaikinas. Abu nekaltai flirtuodavome. Taip daro daugelis – vaikinai pagiria tavo aprangą, šypseną. Draugiškumas, lengvas flirtas kartais yra linksmas. Jis atiedavo pasikalbėti, užsisakydavo kavos, o kaip padėką už skanią kavą atnešdavo varškės siūrėlių. Galiausiai pakvietė mane į pasimatymą. Tuomet pagalvojau: „Kodėl ne? Reikia gyvenime istorijos, kad nuėjau į pasimatymą su gerbėju.“ Pradėjome draugauti. Jeigu ne darbas, nebūčiau su juo susipažusi. Tiesa, viskas ilgai nesitęsė, bet buvo linksma ir įdomu“, – atviravo ji.
Tačiau klientų būna įvairių – vieni malonūs, mandagūs ir susidomėję kava, kiti atvirkščiai – atsineša ir blogą nuotaiką.
„Klientai yra atskira ir ilga tema. Jie kartais būna nemandagūs, nepasisveikina, turi per didelių lūkesčių. Kartais žmonės gali tave išvesti iš kantrybės, bet tu negali to parodyti. Tai nėra susiję tik su baristos darbu. Pavyzdžiui, klientas užsisako latte kavos, o vėliau pasako, kad norėjo vėsesnės ar karštesnės, nors jau per vėlu. Dažnai žmonėms tiesiog reikia pasakyti iškart, bet jie to nepadaro. Priekaištus girdėti nėra malonu, – pasakojo ji. – Tačiau yra daug klientų, kurie yra mandagūs, padėkoja už aptarnavimą, nusišypso. Kartais daugiau nieko ir nereikia. Jie pagerina visa dieną.“
