Velykos simbolizuoja ne tik Kristaus prisikėlimą, bet ir pavasario atėjimą, gamtos atgimimą bei gyvybės triumfą. Kiaušiniai, svarbus Velykų simbolis, atspindi vaisingumą, viltį ir kosmosą.

Per šventę prie velykinio stalo susiburiam su savo artimiausiais žmonėmis, dalinamės maistu, puoselėjame tradicijas ir jas perduodame savo jaunesniajai kartai.

Portalui lrytas.lt Lietuvos etnografijos muziejaus edukatorė Lorita Kulakauskinė pristatė ne tik religinius Velykų apeigų elementus, bet ir įdomius papročius, įtraukiančius margučių dažymą, tradicinius valgius bei populiarius žaidimus.

– Kaip Velykos yra švenčiamos pagal senąsias tradicijas?

[[ge:lrytas:lrytas:22980228]][[ge:lrytas:lrytas:26652007]][[ge:lrytas:lrytas:31038217]][[ge:lrytas:lrytas:30990069]]

– Pirmiausia yra Didžioji savaitė – nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Didžiojo šeštadienio, ir tuomet jau ateina sekmadienis, Velykų diena. Šiomis dienomis visada vyksta ypatingos apeigos.

Kalbant apie krikščionių tradicijas, iš šeštadienio į sekmadienį yra minimas Velyknatis, tuo metu visą naktį žmonės nemiega, meldžiasi ir laukia Kristaus prisikėlimo, taip pat šią naktį bažnyčioje yra šventinama ugnis bei vanduo, tad dažnai šventoriuje yra užkuriamas laužas, norintys atsineša savo žvakę ir kunigas ją pašventina.

– Ką reiškia ženklai ant margučių, kokių gali būti?

– Yra sakoma, jog kiaušinis yra kosmoso simbolis, ir ženklai, naudojami ant margučių, anksčiau žmonių buvo naudojami ir ant drabužių. Margindami kiaušinį vašku dažniausiai piešiame taškeliais, o jie yra visatos pradžios simbolis, ir pats kiaušinis yra kaip visatos pradžia – dėl to yra atsiradusi sakmė, iš kur atsirado pasaulis – tikima, jog iš kiaušinio.

[[ge:lrytas:lrytas:31133758]]

Pavyzdžiui, pasakojama: „Kadaise prieš amžius antis sėdėjo lizde ir perėjo kiaušinį, jai išskridus pradėjo lyti, lizdas sušlapo ir kiaušinis pro tarpą iškrito, krisdamas atsimušė į debesis ir suskilo į kelias dalis. Iš pirmos dalies pasidarė žemė, iš antros vanduo, o iš trečios dalies – dangus.“

Tikima, kad dėl šios sakmės prasidėjo visa kiaušinių dažymo istorija. Grįžtant prie ženklų, rutuliukai yra saulės simbolis, taip pat vašku piešdavo saulutes kaip gėlytes.

Dažnai kiaušinis būdavo suskirstomas pagal kosmoso vaizdinius. Per kiaušinio vidurį dažniausiai būna juosta, kuri gali būti įvairiai dekoruojama, kad atskirtų viršų nuo apačios. Viršus reiškia dangų, o apačia – žemę. Kiaušinio viršuje taip pat gali būti žvaigždučių ženklai, o apačioje augalų simbolika.

Kartais būdavo skirstoma ir į keturias dalias, siekiant pažymėti, kad mūsų žemė turi keturias kryptis – rytai, vakarai, šiaurė ir pietūs. Žemės, visatos struktūros dažnai atsispindi kiaušinyje.

– Ar turite savo mėgstamiausią ženklą ant margučių, jei taip – kodėl būtent jis?

– Man labai patinka augaliniai motyvai, nes galima daug kūrybos įdėti į tai – jie gali būti žymimi kaip lapeliai ar gėlytės, gali būti ir simetriški, ir nesimetriški.

– Kalbant apie margučių spalvas, ką jos gali reikšti?

– Pirmieji rasti margučiai buvo marginami juodai arba raudonai – juoda reiškia žemės spalvą, o raudona – kraujo arba ugnies. Žemdirbių kultūroje stichijos žmonėms būdavo ypatingai svarbios, žemė reikšdavo pagrindinį maisto šaltinį, o šiluma – saulė ir ugnis, – išgyvenimo dalykas.

Žinoma, šiuo metu mes kiaušinius marginam įvairiomis spalvomis, kaip mums gražu. Senovėje kiaušiniai buvo marginami natūraliais dažais, kaip ramunėlių žiedai ar beržo lapeliai, tad nebūdavo tokių ryškių spalvų. Tik svogūnų lukštais būdavo galima išgauti ryškesnę raudoną spalvą, o juodą spalvą dažniausiai išgaudavo dažydami alksnio žievėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:31133746]]

– Be margučių, kokie valgiai dar turėtų būti ant velykinio stalo?

– Anksčiau velykiniam stalui būdavo kepamas pyragas – Velykų boba. Jį iškepti nėra lengva, ne visada gali tinkamai iškilti. Jo pagrindiniai ingredientai – kiaušiniai ir miltai, o daugiau –savo nuožiūra.

Taip pat kai kurios šeimininkės gamindavo ir velykinį avinėlį iš sviesto. Jis dažniausiai būdavo formuojamas rankomis, kaip savotiška „skulptūra“. Jis puikiai tinka velykiniam stalui, nes avinėlis yra Jėzaus Kristaus aukos, pavasario simbolis.

– Kokie yra populiariausi velykiniai žaidimai?

– Populiariausi žaidimai būtų tie, į kuriuos įeina margučiai – daužymas, kurio kiaušinis nugalės, tada margučių ridenimas, galima susigalvoti savo taisykles.

Kartais mes muziejuje žaidžiam su margučiais savotišką golfą – reikia, jog jūsų margutis nusiridentų į duobę, kurio pirmas margutis įkris į duobę – tas laimi.

Yra ir kitų įvairių velykinių žaidimų, kaip estafetė, į kurią įeina konkurencija: reikia nešti kiaušinį šaukšte, kuris nuneša greičiau nepamesdamas savo kiaušinio – tas yra laimėtojas.

Naujienų portalas lrytas.lt skaitytojams paruošė Velykų žaidimą. Žaiskite ir laimėkite Lrytas Premium prenumeratą!

[[ge:lrytas:lrytas:31130851]]

Ką reiškia taškeliai ant kiaušinių ir kuo tai susiję su kosmosu? Ekspertė atskleidė Velykų margučių paslaptis