Šokoladas – stebuklingas, savų paslapčių turintis gardumynas. Jis daro išskirtinį poveikį žmogaus pojūčiams, o tai nebūdinga kitiems maisto produktams. Bet už plytelės saldaus skonio slypi ir tamsioji pusė.

Švelnioji pagunda gali pasotinti, paguosti sielą, pasaldinti gyvenimą. Vienai pagrindinių sudedamųjų šokolado dalių – kakavos pupelėms priskiriamas net gydomasis poveikis.

Žiauri konkurencija

Šokolado kvapas primena vaikystę. Tirpsta ant liežuvio, palieka gerą jausmą ir stiprų skonį. Mitybos specialistų teigimu, nėra kito maisto produkto, kuris taip stipriai jaudintų penkis žmogaus pojūčius kaip šokoladas.

Bet kvapioji plytelė turi dar ir kitą – tamsesnę, karčiąją pusę. Ne tik dėl jos sudėtyje esančio didelio cukraus ir riebalų kiekio, kuris prideda papildomų kilogramų.

Mėgstamiausias žmonijos saldumynas susijęs su konkurencine kova dėl milijardų vertės rinkos, dažnai žiauriu Pietų pusrutulio gyventojų išnaudojimu ir didele problema dėl aplinkos apsaugos.

„Niekada neturėtume pamiršti, kad šokoladas iš tikrųjų yra prabangos prekė ir kokiomis sąlygomis patenka į mūsų parduotuvių lentynas“, – sakė Pasaulio gamtos fondo („World Wide Fund for Nature“, WWF) darbuotoja Kerstin Weber.

Šokoladas mėgstamas visada

[[ge:lrytas:lrytas:32387251]]

Kaimyninės Vokietijos gyventojai per metus vidutiniškai sukramsnoja devynis kilogramus šokolado. Juos Europoje lenkia tik šveicarai.

Per Velykų savaitę kiekviena vokiečių šeima vidutiniškai suvalgo kilogramą šokolado. Tai atitinka dešimt velykinių zuikių su varpeliu.

Šokoladas mėgstamas visais metų laikais ir bet kuriuo paros metu. Nesvarbu, ar tai būtų batonėlis, plytelė, ledai, šokoladinis gėrimas, dribsniai, ar saldus baltymų užkandis.

Prekybos centre gražiai įpakuotas gaminys – pigi masinė prekė. Pigiu šokoladu laikoma iki vieno euro kainuojanti 100 gramų plytelė. Tai tikrai nedaug už prekę, kurios svarbiausias komponentas yra iš kito pasaulio galo.

Naikina miškus

Beveik 80 procentų pasaulio kakavos derliaus atkeliauja iš Vakarų Afrikos, daugiausia – iš Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos. Bet ir Ekvadoras, Kamerūnas, Indonezija yra svarbios kakavmedžių auginimo šalys.

Dėl kakavmedžių plantacijų kasmet iškertami milžiniški atogrąžų miško plotai. Ten dažnai auginamos monokultūros – vienos rūšies augalai, kurių vandens poreikis yra didžiulis.

Vienai šokolado plytelei pagaminti vidutiniškai reikia 1700 litrų vandens – tai vienuolika pilnų maudymosi vonių. Be to, kuriant pridėtinę vertę išmetama penkis kartus daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei, pavyzdžiui, kavos atveju.

[[ge:lrytas:lrytas:31900325]][[ge:lrytas:lrytas:32028848]][[ge:lrytas:lrytas:30071770]][[ge:lrytas:lrytas:32111178]]

„Kakavos vaisiai – viena pagrindinių visame pasaulyje nuolatinio miškų naikinimo priežasčių, todėl esame atsakingi už klimato krizę ir biologinės įvairovės nykimą“, – įspėjo Pasaulio gamtos fondas.

Didžioji kakavos pupelių dalis kaip žaliava eksportuojama ir toliau perdirbama pramoninėse šalyse. Todėl tik maža pinigų dalis lieka šalims, auginančioms kakavos pupeles. Iš šokolado plytelės kainos ūkininkams lieka vos keli centai.

Žmonių išnaudojimas

Prie karčios tiesos apie šokoladą priklauso ir vaikų darbas.

Užuot ėję į mokyklą, jau penkerių metų vaikai purškia pesticidus ant kakavos plantacijų, nuima derlių aštriomis mačetėmis ir tampo sunkius maišus.

2020-aisiais JAV darbo departamento užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, vis dar 1,5 milijono vaikų sunkiausiomis sąlygomis dirba Vakarų Afrikos kakavos plantacijose.

Darbui šiose plantacijose pasitelkiami ne tik vaikai, kurie privalo padėti savo skurstančioms šeimoms. Daugelis nepilnamečių buvo pagrobti iš kaimyninių šalių ir verčiami dirbti kakavos plantacijose. Šokolado gamintojai jau daugelį metų žada nenaudoti vaikų darbo, bet pastaruoju metu jų skaičius dar išaugo.

2021-aisiais JAV įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „International Rights Advocates“ pateikė grupinį ieškinį prieš didžiausius pasaulio šokolado gamintojus. Tarp jų – Šveicarijos bendrovei „Nestle“, Belgijos ir Šveicarijos įmonei „Barry Callebaut“, JAV – „Cargill“, „Mars“ ir vienai didžiausių pasaulyje konditerijos bendrovių „Mondelez“, kuri valdo prekės ženklą „Milka“.

[[ge:lrytas:lrytas:32509656]]

„Jos kraunasi pelną iš pigaus kakavos pupelių, kurių derlių nuima vaikai, paversti vergais, pardavimo“, – teigiama ieškinyje.

Jei vartotojai žinotų apie šokolado gaminimo sąlygas, gal kitomis akimis pažvelgtų į šią pigią masinę prekę.

„Kai oro drėgnumas siekia 90 procentų, ant šlaito rankomis dvylika valandų rinkti kakavos pupeles yra sunkus darbas. Kas tai žino, kitaip vertina šokoladą, galbūt ir pasirengęs už jį daugiau mokėti“, – sakė Berlyno (Vokietija) šeimos šokolado bendrovės vadovas Robertas Rauschas (35 m.).

Ilgas procesas

Norint suprasti, kaip kakava atkeliauja į šokolado plytelę, reikia žinoti ilgą šio proceso kelią, pradedant nuo kakavmedžių. Šį augalą galima vadinti lepūnėliu. Jie vešliai auga tik ten, kur nuolat tvyro 25–28 laipsnių šiluma ir tuo pat metu yra pakankamai pavėsinga.

Pagrindinėse kakavos auginimo vietose milijonai smulkiųjų ūkininkų triūsia plantacijose ir rūpinasi jų priežiūra. Jiems dabar daugelyje vietų tenka rankomis apdulkinti augalus, nes nualintoms žemėms trūksta vabzdžių.

Jei vaisiai prinoksta po Afrikos, Amerikos ir Azijos saule, ūkininkai derlių nuima individualiai rankomis. Kakavmedis subrandina iki 50-ies vaisių, primenančių papają. Jie krepšiais tempiami į surinkimo punktus ir ten nukertami peiliais ar mačetėmis.

Baltame vaisiaus minkštime yra 30–50 kakavos pupelių. Tiek, kiek jų reikia vienai šokolado plytelei. Vis dar įaugusios į minkštimą sėklos sluoksniuojamos į vėdinamas dėžes arba apdengiamos palmių lapais.

Tolesnė fermentacija, priklausomai nuo kakavos rūšies, trunka iki dešimties dienų. Rūgimo procesas lemia vėlesnį kakavos aromatą.

Aukšta – iki 50 laipsnių temperatūra sukelia įvairius biologinius ir cheminius procesus. Dėl to kakavos pupelės netenka ir savo karčios medžiagos.

Fermentacijos procesui pasibaigus žaliavinės kakavos pupelės ant medinių platformų džiovinamos saulėje ir „įdega“. Paskui kraunamos į džiuto maišus arba kaip birios prekės konteineriais patenka į Europą.

Kokybį gerėja

Pupelių kokybę labiausiai lemia jų kilmės šalis. Didžioji vartoti skirtos kakavos dalis atkeliauja iš Vakarų Afrikos, aukštos kokybės – iš Pietų Amerikos.

Kakavos pupelių kokybė per pastaruosius dešimt metų pagerėjo. Anksčiau, kai Vakarų Afrikoje buvo daugiau karinių konfliktų, prekė dažnai šimtus kilometrų buvo kratoma kontrabandiniais keliais, o tai pupelėms tikrai nebuvo į naudą.

„Šokolado verslas nėra skaidrus“, – konstatavo Pasaulio gamtos fondas su bendrove „The Chocolate Scorecard“. Padedant universitetams ir nevyriausybinėms organizacijoms buvo surengta 72 didžiausių pasaulio šokolado bendrovių apklausa.

Paaiškėjo, kad tik 11 procentų apklaustųjų žino savo kakavos pupelių kilmės šalį. Vidutiniškai 40 procentų perkama netiesiogiai. Tai reiškia, kad vartotojai nežino, iš kur atkeliavo kakavos pupelės jų šokoladui.

R.Rauschas, Berlyno šokolado gaminių šeimos įmonės vadovas, 2014-aisiais nusipirko Kosta Rikoje buvusią ganyklą ir apželdino ją kakavmedžiais. Dabar čia bananų krūmų ir papajinių melionmedžių paunksmėje auginamos 9 aukštos kokybės kakavos pupelių rūšys.

„Ši plantacija – mano širdies projektas. Iš jo pinigų neuždirbu“, – neslėpė R.Rauschas. 2020-aisiais verslininkas dėl savo naujo prekės ženklo – ekologiško „Fairafric“ šokolado įrengė gamybos vietą plantacijų viduryje Ganoje.

Dabar jo bendrovė turi 95 darbuotojus, kurie gauna mažiausiai keturis kartus didesnį nei vidutinis Ganoje atlyginimą. Jiems ir jų šeimoms garantuotas sveikatos ir pensijų draudimai. Bendrovės vadyba užsiima vietos darbuotojai, jauni ganiečiai – moterys ir vyrai ruošiami šokolado gamybai.

Kakavos pupelių rinka Ganoje griežtai reguliuojama. Ekologiškai auginamoms pupelėms tiekėjai turi licenciją ir už tai prekės ženklas „Fairafric“ moka kur kas didesnę nei įprastinė kainą.

„Fairafric“ šokoladas iki šiol pirmiausia parduodamas Vokietijos ekologiškų prekių parduotuvėse, taip pat ir internete. Jis kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei „Milka“.

Skonį lemia junginiai

Bet kas vis dėlto lemia šokolado skonį? Kitaip nei, pavyzdžiui, vanilės, nėra jokios atskiros medžiagos, turinčios šokolado aromatą.

„Tik per daugybę kakavos pupelių apdorojimo etapų galiausiai susijungia apie 600 medžiagų ir tik apie 40 susiję su šokolado skoniu ir kvapu“, – sakė maisto perdirbimo specialistė, Frauenhoferio draugijos (Vokietijos mokslinių tyrimų organizacijos) tyrėja Isabell Rothkopf.

Kadangi įvairių gamintojų kakavos pupelių apdorojimas ir lemiamų aromatinių medžiagų sudėtis skiriasi, šokolado skonis taip pat nevienodas.

Karčioji saldžios plytelės pusė: naikinami miškai ir išnaudojami vaikai