„Bocuse d‘Or“ konkursas, dažnai vadinamas gastronomijos olimpinėmis žaidynėmis, buvo įkurtas 1987 m. legendinio prancūzų šefo Paulo Bocuse‘o. Pagrindinis finalas vyksta kas dvejus metus Lione, Prancūzijoje, o nacionaliniai ir žemyniniai atrankos etapai organizuojami visame pasaulyje.
Vienintelis pakėlė ranką
Iš viso nacionaliniame konkurse dalyvavo trys komandos, vienoje iš jų buvo ir A. Janušonis.
„Dalyvavau su „DIA“ restorano sous-chef Augustinu Bimbiriu-Butkumi ir „DIA“ šefu, mūsų treneriu Mariumi Paplausku. Dar atsimenu, kai Darius Katinas, „Bocuse d‘Or“ prezidentas, buvo atvykęs pas mus į kolegiją ir pasakojo, kas tai yra.
Tuomet buvau vienintelis, kuris pakėlė ranką po klausimo: „Ar yra kas norėtų jame dalyvauti?“, – pasakojo jis.
Geriausias konkurso commis
Praėjus kiek laiko, Augustinas Bimbiris-Butkus ieškojo commis savo komandai ir štai taip panevėžietis gavo pasiūlymą sudalyvauti atrankoje.
„Tai buvo mano pirmas kartas dalyvaujant konkurse, todėl jaudulio buvo labai daug. Tačiau pavyko susitvarkyti su savimi ir parodyti gerą rezultatą. Nors nelaimėjome pirmos vietos, tai buvo pats įsimintiniausias įvykis mano karjeroje. Buvau nominuotas kaip geriausias konkurso commis. Esu labai dėkingas Augustinui už galimybę dalyvauti“, – dėkojo A. Janušonis.
Intensyvus pasiruošimas
Konkursantai turėjo paruošti du patiekalus: vienas – šaltas užkandis, kitas – karštas pagrindinis patiekalas.
„Šaltam užkandyje turėjome panaudoti: žaliuosius smidrus, ridikėlius, Trakuose užaugintą upėtakį; karštam – jaučio širdį, briedžiukus (grybus) ir veršienos nugarinę. Labai intensyviai ruošėmės atrankai – daug galvojome, tobulinome receptus. Todėl galiu drąsiai sakyti: „Sunkus darbas visada atsiperka su kaupu“, – džiaugėsi jaunasis kulinaras.
Taip pat konkurse reikėjo kūrybiškai panaudoti slaptąjį ingredientą, komandoms atskleistą tik artėjant konkursui – „Sakiškių“ bravoro tamsųjį alų su džiovintomis slyvomis.
Gaminti paskatino prosenelė
Paklaustas, kaip ir kada pamilo kulinariją, vaikinas tiksliai atsiminė, jog tai buvo 2010 metais.
„Gaminti pradėjau pas prosenelę prieš penkiolika metų. Pirmą kartą pagaminau „ežiukus“ ir nuo tada prasidėjo mano gastronominė kelionė. Po mokyklos grįžęs visada gamindavau sau ir tėvams, grįžtantiems iš darbo. Jau būdamas 9 klasėje žinojau, kad studijuosiu kažką, kas yra susiję su maistu. Tuomet mama parodė, kad yra tokia vieta kaip ILK, kur galima studijuoti kulinarinį meną. Tuo metu galvojau, jog neįstosiu, nes mokykloje tikrai nebuvau pirmūnas – kartais atrodydavo, jog ten einu tik gerai praleisti laiką. Keletas mokytojų buvo pasakę, kad jei baigsiu mokyklą, tai tikriausiai eisiu kasti duobių ir nieko gyvenime nepasieksiu. Tačiau išlaikęs penkis egzaminus įstojau be problemų“, – atviravo A. Janušonis.
Mokosi iš nuostabių mentorių
Šiuo metu jaunuolis dirba restorane „Arrivée“, Kaune. Restoranas yra pripažintas kaip geriausias mieste bei užima 5 vietą Lietuvoje. Jau antrus metus iš eilės yra „Michelin“ rekomenduojamas.
„Turime labai stiprią komandą virtuvėje ir nuostabius mentorius–šefus: Evaldą Jušką ir Xavier Bouriot. Šie žmonės man padėjo augti kaip asmenybei ir dar labiau suvokti, kad maistas skirtas ne tik „užkimšti pilvą“ – tai emocija, potyris ir meilė produktams, kuriuos dedame į lėkštę“, – apie įgautas pamokas pasakojo kulinaras.
Svajonė – nuosavas restoranas
Pasiteiravus, kokia jo didžiausia svajonė, susijusi su kulinarija, A. Janušonis atskleidė, kad tai – nuosavas restoranas su keliolika staliukų, atvira virtuve, kur kiekvienos vakarienės metu galėtų prieiti prie svečio, asmeniškai pabendrauti, papasakoti apie patiekalą ir stebėti kiekvieno žmogaus emocijas, kaip jie mėgaujasi jo paruoštu maistu!
„Arba kaip nesimėgauja, nes, kaip žinome, skonis draugų neturi“, – juokėsi jis.
Panevėžietis pridūrė, jog labai mėgsta japonų virtuvę, tačiau virtuvėje visada, jei yra galimybė, stengiasi išbandyti viską.
„Labiausiai norėčiau ištobulinti prancūzų ir japonų virtuves, nes jas sujungus galima pasiekti nepakartojamą rezultatą. Dar viena iš mano svajonių – nuvykti stažuotis į Japonijos „Michelin“ restoranus“, – dėstė jis.
Gaminti gali visi
Įdomu ir tai, kad vaikinas ne tik gamina valgyti, bet ir stengiasi to mokyti kitus.
„Laisvalaikiu mėgstu, kartu su drauge, filmuoti kaip gaminu. Vaizdo įrašus keliu į „Instagram“ profilį. Noriu parodyti žmonėms, kad „gaminti gali visi“, o tai žodžiai iš mano mėgstamiausio vaikystės filmuko „La troškinys“, – kalbėjo pašnekovas.