Niūrią dieną praskaidrina spalvingas ir sotus maistas
Maisto žurnalistės Jurgos Vaičiūtės santykis su Artimųjų Rytų virtuve labai glaudus – nuo asmeninės virtuvės iki rašymo.
„Man labai patinka gaminti, tad apie maistą rašau neatsitiktinai. Kai pats gamini, labiau vertini ir tai, ką siūlo kavinės bei restoranai“, – pasakoja ji. Jurga dalinasi, jog jau daugelį metų savo lentynoje turi garsaus šefo iš Izraelio Yotam Ottolenghi knygą „Jerusalem“.
„Jo receptai kupini įvairių ingredientų, prieskonių, tad kai pradėjau tais patiekalais vaišinti draugus, jie valgydavo su malonumu. Vis dėlto, kai paminėdavau, jog gaminimo procesui reikia harissos pastos, kumino ar dar kelių įmantrių prieskonių, daugelis nuspręsdavo, kad šiuos patiekalus gaminti sudėtinga“, – prisimena ji.
Ji pastebi, kad prieš dešimt ar aštuonerius metus pasirinkimas, kur Vilniuje paragauti Artimųjų Rytų virtuvės skonių, buvo labai ribotas.
„Žmonės dažnai manęs klausė, kur galima rasti tokio maisto, o rekomendacijų turėjau nedaug. Dabar situacija visai kitokia – viena po kitos atsidaro puikios vietos, kur galima skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Smagu matyti, kaip šios virtuvės patiekalai tampa lengvai pasiekiami ir vis labiau mėgstami“, – sako Jurga.
Tai patvirtina ir prieskonių bei maisto produktų gamintojos „Santa Maria“ atliktas tyrimas – net 41 proc. lietuvių pripažįsta, kad mėgsta šios virtuvės patiekalus, o trečdalis jų vertina tai, kad šis maistas mūsų šalyje tampa vis lengviau prieinamas.
Pasak J. Vaičiūtės, Artimųjų Rytų virtuvės populiarumą Lietuvoje galima paaiškinti paprastai – spalvingas, sotus ir prieskonių kupinas maistas pakelia nuotaiką net ir niūriausiu rudens metu.
„Labai tikiuosi, kad tokie patiekalai vis dažniau atsiras ir jau veikiančių restoranų meniu. Pavyzdžiui, Benedikto kiaušinius vėlyvųjų pusryčių metu galėtų pakeisti šakšuka, pagardinta harissa ir kalendra. Humusas gali būti patiekiamas ne tik klasikinis, bet ir su keptais burokėliais, riešutais bei prieskoniais.
Be to, ši virtuvė gausi baltymų – avinžirniai, pupelės, lęšiai puikiai tinka salotoms ar troškiniams. Įvairovę papildo ir daržovės – kepti burokėliai, pastarnokai, morkos, pomidorai su jogurtu ar užtepais. Turėdami cepelininį dangų, galime turėti ryškią, sočią ir skonių kupiną lėkštę“, – įsitikinusi Jurga.
Prieinama, soti ir spalvinga – kodėl lietuviai pamėgo Artimųjų Rytų virtuvę
„Artimųjų Rytų virtuvė išsiskiria prieskonių gausa, savitais skoniais bei paprastumu. Ji populiarėja ir Lietuvoje – vis daugiau vietų siūlo humusą, falafelius, įvairiausiais padažais pagardintus kepsnelius, gausybę spalvingų daržovių. Manau, žmones vilioja galimybė už prieinamą kainą skaniai ir sočiai pavalgyti.
Atvirai pasakius, šiuo metu tai ir mano viena mėgiamiausių virtuvių – lankausi tiek užkandinėse, tiek ir gaminu šiuos patiekalus pats. Savo tinklaraštyje „Pavars dienoraštis“ esu dalinęsis humuso bei falafelių receptais“, – pasakoja Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos prezidentas, virtuvės šefas Justinas Kapkovičius.
Italų restorano „Firenze“ vyriausiasis šefas Robertas Žiogas pastebi, kad prie šios virtuvės populiarėjimo prisideda ir naujos valgymo tradicijos.
„Šiuo metu itin madinga dalintis maistu – bendras stalas suburia draugus, sukuria jaukią atmosferą. Artimųjų Rytų virtuvė tam labai tinkama: patiekalai spalvingi, sotūs, jais lengva dalintis. Dirbdamas filmų industrijoje taip pat matau, kad šios virtuvės patiekalų itin dažnai teiraujasi filmavimo grupės ir aktoriai. Virtuvėje, kaip ir visur, vyrauja mados: neseniai buvo Meksikos virtuvės pakilimas, dabar – Vidurio Azijos skoniai.
Esu tikras, kad Artimųjų Rytų patiekalų restoranuose tik daugės. Mes, šefai, nuolat ieškome, kuo nustebinti svečius, o ši virtuvė tam suteikia puikių galimybių – jos skoniai ryškūs, o patiekalai – vizualiai įspūdingi.“
Pasak kartu su kitais virtuvės meistrais naujų Artimųjų Rytų virtuvės „Santa Maria“ produktų pristatyme dalyvavusio restorano „Brussels Mussels“ vyriausiojo šefo Andriaus Veikučio, šių kraštų virtuvė Lietuvoje pirmiausia prigijo dėl augančio susidomėjimo veganiškais ir vegetariškais patiekalais.
„Iš pradžių ši kryptis buvo siejama su augalinės mitybos poreikiu, tačiau dabar ribos plečiasi – humusą, falafelius ar šakšuką drąsiai renkasi ir visavalgiai. Savo restorane humusą su daržovėmis turime jau daugiau nei metus ir jis tikrai populiarus“, – pasakoja šefas.
Vis dėlto, anot jo, šių patiekalų gamyba nėra visiškai paprasta – tam reikia žinių, domėjimosi ir praktikos.
„Džiugu, kad Lietuvoje vis lengviau rasti tinkamų prieskonių mišinių ir ingredientų. Tai palengvina profesionalų darbą, leidžia maloniai stebinti mūsų svečius ir taip plėsti jų gastronominį akiratį, grąžinti į atostogų, kelionių prisiminimus“, – sako Andrius.