Tautiečių ištikimybė kūčiukams neišblėso – šiandien jie tapo žiemos švenčių laukimo simboliu, o jų pasirinkimo apstu. Parduotuvėse jų galima įsigyti nuo tradicinių iki pagardintų kanapių sėklomis, cukruotų, traškių ar pačių minkščiausių, rašoma pranešime spaudai.
„Kūčiukai Lietuvoje dar vadinami šližikais, prėskučiais, parpeliais, kleckučiais, kalėdukais – iš viso skaičiuojama per dvidešimt šio patiekalo pavadinimų“, – sako Gailė Vanagienė, Vilniaus etninės kultūros centro etnologė, kultūrinės veiklos koordinatorė.
Pasak jos, Kūčių vakarą dalijimasis kūčiukais tebėra bendrystės, savo šaknų, išėjusiųjų artimųjų prisiminimo ir namų gausos simbolis.
Populiariausi kūčiukai – tradiciniai ir traškūs
„Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius pastebi, kad vos prekyboje pasirodo kalėdinis asortimentas, viena pirmųjų prekių, kurią graibsto pirkėjai, yra ne kas kitas, o būtent šie maži kepiniai. Be jų, tikriausiai, nei vienas tautietis neįsivaizduoja savo šventinio stalo.
Pasak T. Atraškevičiaus, nors labiausiai pirkėjams patinka tradiciniai kūčiukai, jie neretai ieško ir naujų skonių. Būtent todėl, iš pažiūros, tokio mažo kepinio asortimentą šiandien sudaro net 14 skirtingų pasirinkimų.
„Kiekvienas turime savo mėgstamiausią kūčiukų rūšį. Vieniems patys skaniausi yra tradiciniai ir traškūs su aguonomis kūčiukai, kiti mėgsta, kai šie savo tekstūra primena tarsi mažas bandeles. Pastebime, kad kai kurie pirkėjai mėgsta įsigyti net kelias skirtingas kūčiukų rūšis, kad ant savo šventinio stalo galėtų patiekti juos visus, taip atliepiant kiekvieno namiškio ar svečio norus.
Pastebime, kad vis dažniau tautiečiai nevengia išbandyti naujų skonių, pavyzdžiui, su kanapėmis, juodu šokoladu ar cukruotų. Taigi, norintiems daugiau laiko skirti veikloms ar susitikimams, šiuos užkandžius belieka tik išsirinkti pagal savo norus ir skonį, išpakuoti, o ne ruošti patiems“, – sako T. Atraškevičius.
Jam pritaria ir Aurimas Matikonis, „Vilniaus duonos“, vienos didžiausių ir ilgametę partnerystę su „Maxima“ puoselėjančių kepyklų, pardavimų direktorius. Jis pastebi, kad pirkėjai ištikimai saugo kūčiukų tradiciją. O pasak jo, bene labiausiai mėgstamas ir populiariausias tautiečių pasirinkimas – minkšti kūčiukai.
Simbolizuoja ypatingą ryšį su protėviais
Etnologė G. Vanagienė pastebi, kad šis kepinys yra pasninko maistas – tamsaus, ramaus laiko, tad tradiciškai jų sudėtis buvo paprasta, be pieno ar kiaušinių, tešla pagardinama tik saujele aguonų ir trupučiu cukraus.
Anot jos, tautiečiai nuo seno puoselėja ypatingą ryšį su protėviais ir yra išsaugoję autentiškas senąsias Kūčių tradicijas, o kūčiukai yra vienas iš glaudžiausiai su šios šventės apeigomis susijusių ir brangintinų patiekalų.
„Maži, prėski kvietinių arba ruginių miltų rutuliukai būdavo kepami namus lankančioms vėlėms pamaitinti. Manoma, kad jie pakeitė vieną svarbiausių ritualinių patiekalų – kūčią, gamintą iš įvairių grūdų, skirtą mirusiesiems prisiminti ir pagerbti švenčių metu“, – pasakoja etnologė.
Aguonos, kurios iki šiol maišomos į tradicinių kūčiukų tešlą, ir patiekiamos su aguonpieniu per Kūčių vakarienę, senojoje baltų kultūroje simbolizuoja vaisingumą, gausą ir ypatingą ryšį su protėviais.
„Kūčiukų tradiciškai paliekama pernakt ir ant Kūčių stalo, kad užsukusios artimųjų vėlės galėtų pasivaišinti“, – sako G. Vanagienė.