Šiemet Jungtinėje Karalystėje paskelbtas „The Afternoon Tea Report 2026“ atskleidė, kad net profesionaliai šią patirtį siūlančiose vietose kokybė skiriasi. Geras vietas nuo išskirtinių labiausiai skyrė maistas, aptarnavimas ir pati arbata: jos pasirinkimas, paruošimas ir pateikimas.
„Popietės arbatėlę dažnai įsivaizduojame kaip labai formalų ritualą, kuriame egzistuoja vienas teisingas būdas viską atlikti. Tačiau tai nėra visai tiesa. Dalis to, ką vadiname taisyklėmis, iš tiesų yra regioninės tradicijos, dalis – istoriniai įpročiai, o kai kas ilgainiui tiesiog tapo mitu. Todėl svarbiausia atskirti: kur iš tiesų kalbame apie etiketą, o kur – apie tradiciją ar asmeninį pasirinkimą“, – sako anglų kalbos ir popietės arbatėlės etiketo ekspertė Inga Vyšniauskienė.
Džemas ar grietinėlė? Britai vieno atsakymo neturi
Patarė, kaip pasigaminti naudingą pirties arbatą: pasiteisina jau 20 metų
Bene garsiausias ginčas susijęs su dviem kaimyninėmis Pietvakarių Anglijos grafystėmis, Devonu ir Kornvaliu. Kornvalyje ant pyragėlio tradiciškai pirmiausia tepamas džemas, tada dedama tiršta grietinėlė. Devone viskas atvirkščiai.
Tarptautinės tyrimų bendrovės „YouGov“ prieš du metus atliktame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 54 tūkst. britų, 62 proc. respondentų teigė ant pyragėlio pirmiausia tepantys džemą, o 28 proc. – grietinėlę. Kornvalyje džemą pirmiausia renkasi net 80 proc. respondentų, o Devone gyventojai pasidalijo beveik perpus.
„Abu būdai turi savo tradiciją, todėl vieno teisingo atsakymo, nuo ko pradėti – džemo ar grietinėlės, čia nėra. Britams šie regioniniai skirtumai labai svarbūs, o jų nepaisymas gali sulaukti net didelio žiniasklaidos dėmesio. Štai 2015 metais tuometinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas, viešėdamas Devone, pareiškė, kad pirmiausia ant pyragėlio tepamas džemas, ir iškart sulaukė pataisymų bei žiniasklaidos dėmesio. O kaip elgtis mums – lietuviams? Rekomenduoju elgtis diplomatiškai – vieną pyragėlio pusę ragauti Devono, kitą – Kornvalio būdu“, – sako I. Vyšniauskienė, kuri yra sertifikuota britiškosios popietės arbatėlės edukatorė, anglų kalbos butiko „Lingua“ įkūrėja, buvusi Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros lektorė (2008–2018 m.).
Dėl tarimo britai pasidaliję beveik perpus
Susiję straipsniai
Įdomių skirtumų netrūksta ir kalboje. Net žodis scone įvairiuose Britanijos regionuose tariamas skirtingai.
Toje pačioje „YouGov“ apklausoje 51 proc. britų teigė jį tariantys taip, kad rimuotųsi su anglišku gone, o 45 proc. taip, kad rimuotųsi su bone.
„Besimokydami anglų kalbos esame įpratę ieškoti vieno taisyklingo tarimo. Todėl žmones dažnai nustebina, kad šiuo atveju abu variantai yra vartojami. Vis dėlto aš rekomenduočiau scone tarti taip, kad rimuotųsi su gone, nes būtent tokį scone tarimą renkasi karališkieji rūmai“, – sako I. Vyšniauskienė.
Ką verta žinoti lietuviui?
Pasak I. Vyšniauskienės, vykstant popietės arbatėlės į Londoną ar kitą JK miestą, ar renkantis tokią patirtį Lietuvoje nereikėtų jaudintis, kad nežinome visų britiško etiketo subtilybių.
„Jeigu vienoje vietoje pamatysite, kad ant pyragėlio pirmiausia tepamas džemas, o kitoje grietinėlė, nereikia ieškoti, kas suklydo. Abu būdai remiasi skirtingomis regioninėmis tradicijomis. Tas pats ir su žodžio scone tarimu. Britai patys vartoja abu variantus“, – sako I. Vyšniauskienė.
Pranešimo žiniasklaidai nuotr.
Jos teigimu, popietės arbatėlę pirmiausia verta suvokti kaip socialinį ritualą, o ne etiketo ar anglų kalbos egzaminą.
„Jei einate popietės arbatėlės, pavyzdžiui, Londone, verta stebėti, kaip ji patiekiama, mėgautis patirtimi ir nebijoti paklausti. O jei tokią arbatėlę rengiame Lietuvoje, nebūtina aklai kopijuoti kiekvienos detalės. Svarbiau suprasti tradicijos esmę: skirti laiko pokalbiui, neskubėti, mėgautis arbata ir maistu. Etiketas turėtų padėti jaustis patogiai, o ne kelti baimę suklysti“, – sako anglų kalbos ir popietės arbatėlės etiketo ekspertė I. Vyšniauskienė.