Česnakai ir imbierai į mūsų parduotuves dažniausiai atkeliauja iš Kinijos, citrinos – iš Ispanijos.
„Daugelis kitų vaisių ir daržovių taip pat nukeliauja tūkstančius kilometrų, kol pasiekia mus. O tam reikia specialaus apdorojimo, laikymo sąlygų. Dėl to šių produktų maistinė vertė gerokai sumažėja“, – sako bendrovės „Kretingos maistas“ Mitybos skyriaus vadovė Aldona Blyžienė.
Bendrovės „Kretingos maistas“ mitybos specialistei pritaria ir dietologai. Jūratė Dobrovolskienė, dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja, sako, kad atvežtinės daržovės ir vaisiai būna apdoroti chemikalais.
„Citrinas kuo puikiausiai gali pakeisti svarainiai, šaltalankiai, serbentų uogos, virtos bulvės ir petražolės. Esame įpratę manyti, kad pagrindinis vitamino C šaltinis yra citrina, bet dar daugiau jo galime rasti kai kuriose Lietuvoje augančiose daržovėse. Net ant palangės augančios petražolės turtingesnės – šimte gramų petražolių yra apie 150 miligramų vitamino C, o tame pačiame citrinos kiekyje – tik 40 miligramų“, – sako dietologė.
Norint lietuviškas daržoves ir vaisius išsaugoti iki žiemos, kad kuo mažiau pasikeistų jų maistinės savybės, specialistai pataria juos šaldyti arba rauginti.
Pasak J.Dobrovolskienės, daržovės yra skirstomos į 5 kategorijas: žaliąsias (salotos, brokoliai), raudonąsias-oranžines (turinčios beta karoteno, morkos, raudonos paprikos), lelijines (svogūnai, porai, česnakai), ankštines (pupelės, lęšiai, žirniai) ir kopūstines (baltagūžiai, savojiniai kopūstai).
„Svarbiausia nevartoti vienos daržovių kategorijos, o jas maišyti. Gaminant įvairius troškinius ar salotas labai lengva įtraukti visų kategorijų daržovių ir taip pasigaminti sveikatą stiprinančių, sveikų patiekalų“, – sako dietologė.
Maitinimą daugelyje Lietuvos darželių, mokyklų ir ligoninių užtikrinančios bendrovės „Kretingos maistas“ specialistai primena, kad kasdien reikia suvalgyti bent 5 porcijas (ne mažiau kaip 400 g) vaisių ir daržovių. Tačiau statistika rodo, kad tokiomis rekomendacijomis vadovaujasi toli gražu ne kiekvienas – reikiamą kiekį daržovių kasdien suvartoja vos 3 proc. tirtų Lietuvos gyventojų.
„Nebijokime ir lietuviškų bulvių. Jose taip pat gausu organizmui reikalingų medžiagų. Svarbiausia valgyti kuo įvairesnių daržovių ir vaisių, nes jų sudėtis labai skiriasi. Ir, aišku, pagal galimybes rinktis mūsų ūkininkų užaugintus produktus“, – rekomenduoja A.Blyžienė.
Mitybos ekspertė pataria pabandyti kiekvieno valgio metu užpildyti apie pusę lėkštės daržovėmis ar vaisiais, juos rinktis ir kaip užkandžius.
Vėstant ir bjūrant orams vis daugiau laiko praleidžiame namuose – mažiau judame, daugiau užkandžiaujame. Tokiu metu ypač traukia saldumynai, tad nenuostabu – svoris pradeda augti. Bendrovės „Kretingos maistas“ mitybos specialistė pataria saldumynus keisti saldžiais šviežiais ar džiovintais vaisiais.
„Taip pat kasdien suvalgykite po obuolį ar kriaušę.
Šąlant rekomenduojama valgyti tamsiai žalios spalvos daržovių, kuriose gausu antioksidantų, savybių, padedančių nepriaugti svorio. Taip pat įtraukite į savo racioną raugintų kopūstų, špinatų, morkų, brokolių, ropių, svogūnų, krienų, raudonųjų burokėlių“, – pataria A.Blyžienė.
Dietologės J.Dobrovolskienės teigimu, rudenį labai svarbu valgyti šiltą maistą – geriausia tris kartus per dieną. Taip pat reikėtų stengtis, kad valgiaraštyje būtų kuo daugiau daržovių.
Mėsos nereikėtų atsisakyti, bet jos užtenka vieną kartą per dieną. Tam geriausiai tinka įvairūs troškiniai su neriebia mėsa, ankštiniais augalais bei tirštos ar trintų daržovių sriubos.
„Mažiau gerkite kavos, kuri, mokslininkų teigimu, skatina organizmą kaupti riebalus. Vietoj jos rinkitės mūsų sodų, miškų bei pievų gėrybių arbatą, pagardintą lietuvišku medumi. Nepatingėkite išsispausti ir šviežių vaisių bei daržovių sulčių“, – antrina „Kretingos maisto“ Mitybos skyriaus vadovė A.Blyžienė.