Jau kelias dienas mudu su mieliausiuoju skaičiuojame cukrų: atidžiai skaitome etiketes ir tikriname, kiek gramų pridėtinio cukraus yra kiekviename produkte, kurį valgome.
Ar žinojote, kad net 80 proc. parduodamų produktų slypi cukrus?
Kaip žinia, vienas šaukštelis cukraus yra maždaug 4 gramai. Taigi, jeigu 100 gramų patiekalo yra 12 g cukraus, nesunku paskaičiuoti, kad tai tolygu trims šaukšteliams.
Atsidarykite šaldytuvą ir atidžiau paskaitinėkite produktų etiketes. Nustebsite, kiek jose daug cukraus.
Pavyzdžiui, aš pusryčiams mėgstu valgyti grūdėtąją varškę su uogiene. Indelį sudaro 150 g, o 100 gramų šio produkto yra nei daug, nei mažai – 13,9 g cukraus. Taigi suvalgius nedidelį indelį šio, atrodytų, visai sveiko produkto, aš suvartoju 20 g cukraus, kas atitiktų 5 šaukštelius.
Mano mielasis paprastai užsipila dribsnių su pienu. Šįkart turėjo nesaldžių dribsnių – panašių į tuos „Kellog’s“ su gaideliu (vaikystėje man jie visada mažiau patikdavo už saldžius su tigriuku). Atrodytų, dar vienas visiškai sveikas produktas, tik… 100 gramų šio produkto irgi yra 11,5 g cukraus. Be abejo, viso pakelio vienu metu nesušveisi, bet vis dėlto, tam tikrą kiekį cukraus kartu su viena porcija, gausi. Beje, tų pačių „Kellog’s“ su gaideliu dribsnių puodelyje (28 gramuose) cukraus yra 3 g, taigi beveik vienas šaukštelis.
Kadangi dribsniai užpilami pienu, reikia žinoti, kad net ir piene yra šiek tiek cukraus. Ant šaldytuve buvusio pieno pakelio, buvo nurodyta, kad 100 gramų produkto yra 4,7 g cukraus.
O juk kavą juk taip pat dažniausiai pasaldiname bent šaukšteliu cukraus ir pagardiname šlakeliu pieno. Štai tau ir sveiki pusryčiai.
Iš tiesų šie produktai nebuvo patys cukringiausi, kuriuos radau virtuvėje. Daugiausiai cukraus buvo kečupe – 16,1 g/100 g ir beveik tiek pat konservuotuose ananasuose. Net ir majoneziniame padaže cukraus buvo 6 g/100 g.
Laimė, mes nevartojame jokių saldintų gėrimų, traškučių, o ir saldumynai – ne mūsų maistas. Jeigu kas nors padovanoja saldainių, jie ilgai stovi nepaliesti šaldytuve. Vis dėlto, net ir iš paprastų, „nekaltų“ produktų gauname pakankamai nemažai cukraus.
Sakysite, na ir kas? Ogi tas, kad tiek cukraus, kiek mes per dieną galimai suvartojame, yra gerokai per daug. Pvz., Amerikos širdies asociacija (American Heart Association) nurodė maksimalų kiekį pridėtinio cukraus, kurį galima suvartoti per dieną. Žinote, koks jis? Vyrams – 37,5 g arba 9 arbatiniai šaukšteliai, moterims – 25 g arba 6 arbatiniai šaukšteliai.
Valgant cukraus daugiau, nei rekomenduotina, gresia nutukimas ir širdies bei kraujagyslių ligos, kurios, ne paslaptis, yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje – prieš penkerius metus mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklis Lietuvoje buvo kone dukart didesnis nei Europos Sąjungoje.
Tai va, suvalgiusi indelį grūdėtosios varškytės pusryčiams aš beveik gaunu rekomenduotiną maksimalią cukraus dienos normą, ir daugiau cukraus vartoti neturėčiau.
Jums įdomu, iš kur čia toks susirūpinimas cukrumi? Ogi pažiūrėjome mes tokį neblogą, gražiai nufilmuotą 2014 metų australų dokumentinį filmą „That Sugar Film“, kurio kūrėjas Damonas Gameau aiškinosi apie cukraus poveikį organizmui ir savo kailiu tyrė, ką reiškia vartoti produktų, turinčių daug pridėtinio cukraus. Ne, jis nesirinko saldumynų ir kitokio maisto, kurį mes paprastai laikome nesveiku. Jis pusantro mėnesio vartojo produktus, kuriuos linkstama laikyti sveikais, pvz., sultis pakeliuose, dietiniais pavadintus jogurtus, kuriuose vis dėlto slypi labai daug cukraus, ir panašiai.
Žinote, koks buvo rezultatas? Valgydamas šiuos neva sveikus produktus ir suvartodamas lygiai tiek pat kalorijų, kiek ir anksčiau, be to, ir toliau mankštindamasis, vyrukas per tris mėnesius gerokai pablogino savo buvusius puikius sveikatos rodiklius, priaugo svorio ir smarkiai padidėjo jo liemens apimtis (kiek žinau, vadinamasis pilvinis nutukimas vyrams yra ypač pavojingas).
Filme pateikiama ir daugiau gyvų pavyzdžių apie cukraus daromą žalą mūsų organizmui. Pvz., vienoje Australijos aborigenų bendruomenėje pastačius parduotuvę ir pradėjus joje pardavinėti nesveiką maistą bei saldintus gaiviuosius gėrimus (pvz., „Coca Cola“), smarkiai padidėjo vietinių gyventojų nutukimas ir mirtingumas nuo širdies ligų – dalis jų pas savo dievus iškeliavo nesulaukę brandesnio amžiaus. Tiesa, susirūpinus susiklosčiusia padėtimi ir gyventojus pradėjus skatinti rinktis sveikus produktus, parduotuvėje nustojus pardavinėti visokias ten kolytes, o šalia jos įrengus geriamo vandens čiaupus gyventojų sveikata vėl pagerėjo.
Kitas pavyzdys – septyniolikmetis paauglys iš JAV su visiškai išpuvusiais dantimis. Žinote, kodėl jam išpuvo dantys? Nes nuo mažens dideliais kiekiais gėrė saldintus gėrimus.
Apskritai cukrus yra pasauline pandemija laikomo nutukimo pagrindinė priežastis. Jo dedama net į 80 procentų parduotuvėse parduodamų maisto produktų, kad tik jie mums būtų skanūs! Bet cukraus pramonė aktyviai bando tai nuslėpti.
Žodžiu, jeigu jums įdomu daugiau sužinoti apie tai, kiek daug mes suvartojame cukraus ir kaip tai veikia mūsų sveikatą (beje, ne tik fizinę, bet ir psichinę – dėl per didelio kiekio cukraus atsiranda dažni nuotaikų svyravimai), pažiūrėkite šį filmą.
Apibendrinant noriu pasakyti, kad reikia stengtis kuo įmanoma labiau pajausti tikrąjį patiekalų skonį. Tokią išvadą pasidariau jau anksčiau, skaitydama žurnalisto Pauliaus Jurkevičiaus knygą „Staltiesės ritmu“.
Mes viską mėgstame skandinti upėse majonezo, kečupo ar, jeigu tai – Azijos šalių patiekalai, sojos padaže, nė nesusimąstydami, reikia to ar ne. Galų gale mes nustojame jausti tikrąjį patiekalų skonį, atprantame nuo jo ir jis mums pasidaro nebepatrauklus.
Tad gal laikas atrasti tikrąjį patiekalų skonį, išmokti ne kimšti maistą, bet mėgautis kiekvienu kasneliu ir sumažinti suvartojamą cukraus kiekį.
Šaltinis - „Giedrės blogas“.
