Kada maitinsimės kaip švedai?

Sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas vieniems – būtinybė, o kitiems – mada. „Nesvarbu, kokia priežastis priverčia žmones sveikiau maitintis ir sportuoti, svarbu, kad tai išgelbės mūsų visuomenę nuo ligų ir ankstyvos mirties“, – teigė dietologė iš Švedijos Christina Karlsson.

Pirkėjai, tikėtina, vis dažniau rinksis sveiką maistą, o tai paskatins maisto gamintojus skirti daugiau dėmesio ingredientų kokybei, maisto derinimui.<br>123rf nuotr.
Pirkėjai, tikėtina, vis dažniau rinksis sveiką maistą, o tai paskatins maisto gamintojus skirti daugiau dėmesio ingredientų kokybei, maisto derinimui.<br>123rf nuotr.
Dietologė iš Švedijos Christina Karlsson pataria pasirūpinti ne tik savo, bet ir vaikų mityba.
Dietologė iš Švedijos Christina Karlsson pataria pasirūpinti ne tik savo, bet ir vaikų mityba.
Pirkėjai, tikėtina, vis dažniau rinksis sveiką maistą, o tai paskatins maisto gamintojus skirti daugiau dėmesio ingredientų kokybei, maisto derinimui.<br>123rf nuotr.
Pirkėjai, tikėtina, vis dažniau rinksis sveiką maistą, o tai paskatins maisto gamintojus skirti daugiau dėmesio ingredientų kokybei, maisto derinimui.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

lrytas.lt

2015-10-02 06:45, atnaujinta 2017-10-12 09:00

„Rakto skylutės“ ženklinimo ekspertė viešėjo „RIMI Lietuva“ ir konsultavo šio ženklinimo klausimais.

Pateikiame interviu su dietologe apie sveikos mitybos tradicijas Švedijoje ir ne tik. Lietuviams ji dalijo patarimus, kaip pasitikti rytojų tvirtesniems, dailesniems ir energingesniems.

– Ar sutinkate, kad sveika mityba susijusi ne tik su sveikata, bet ir su mada, troškimu išlikti gražiais?

– Taip, sveika mityba visame pasaulyje siejama ne tik su kūno, bet ir su dvasine sveikata. Sveika mityba padeda išlaikyti gražų, energingą kūną, padeda atsikratyti antsvorio, o tai gerina nuotaiką, didina pasitikėjimą savimi.

Visiškai nesvarbu, kodėl žmonės ima sveikai maitintis, ar jie pasiduoda sveiko maisto reklamai, rūpinasi sveikata ar grožiu, svarbu, kad sveikas maistas tampa jų kasdienybe, o tai padeda apsisaugoti nuo ligų, pailginti gyvenimo trukmę.

Sveikai maitinasi skirtingos gyventojų grupės. Sporto entuziastams sveika mityba padeda pasiekti puikių sportinių ir sveikatos rezultatų. Dažniausiai tai jauni asmenys iki 35 metų. Kiti – sportininkai mėgėjai, kurie sveiką maistą renkasi maždaug taip pat dažnai, kaip ir mažiau sveiką.

Vyresni žmonės maitinasi sveikai dėl kelių priežasčių – jie vis dar maistą gamina namuose iš savo užsiaugintų produktų, rūpinasi sveikata, siekdami ilgaamžiškumo. Yra ir tokių, kuriems sveikas maistas yra pasipuikavimo elementas ar mada. 

– Ką patartumėte gyventojams Lietuvoje, kurie vis tiek siekia žengti pirmą žingsnelį sveikos mitybos link?

– Pirmiausia patarčiau stebėti suvartojamų riebalų kiekį, ypač sočiųjų riebalų. Geriau riebalus keisti liesesniais produktais, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų, mažinti suvartojamo cukraus, druskos kiekį.

Tai labai paprasta, jei renkiesi maistą, pažymėtą „Rakto skylutės“ ženklu. Šis maistas atitinka specialius reikalavimus, tad jame ribotas sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekis.

Rekomenduočiau pasirūpinti ne tik savo, bet ir vaikų mityba. Pastebime, kad Europoje vaikai pusryčiauja itin saldžiais patiekalais. Vyrauja įsitikinimas, kad jogurtas yra kur kas sveikiau nei gazuoti gėrimai ar sumuštinis.

Nesuklyskite. Kai kuriuose geriamuosiuose jogurtuose vaikams cukraus kiekis prilygsta gazuotuose gėrimuose esančiam cukraus kiekiui.

Taip pat raginčiau atkreipti dėmesį į užkandžių maistinę vertę ir kaloringumą. Druska, cukrumi ar šokoladu pagardinti riešutai – visai ne sveikas pasirinkimas užkandžiams. Riešutuose itin daug riebalų, todėl jų suvartoti per dieną rekomenduojama vos kelis. Jie tarsi saldainiai – jais nederėtų piktnaudžiauti.

Manau, svarbu, kad gyventojai imtų savo įpročius keisti iš lėto – vieną dieną jie gali pirkti įprastą jiems pieną, o kitą dieną rinktis jau liesą. Vieną dieną pirkti paprastą duoną sumuštiniams, o kitą – jau pažymėtą „Rakto skylutės“ ženklu. Taip pamažu kursis įprotis maitintis sveikai.

- Kaip manote, kas stabdo gyventojus sveikai maitintis?

– Šiuolaikinė visuomenė laikosi ypatingo gyvenimo stiliaus – visko reikia čia, dabar ir greitai. Daugelis neturi laiko domėtis sveika mityba, gaminti maistą namuose, tačiau nori puikiai atrodyti, jaustis energingi, būti sveiki. Laiko trūkumas ir vis rečiau namuose gaminamas maistas sudaro prielaidas rinktis nesveiką maistą.

Taip pat verta paminėti, kad sveikas maistas paprastai yra brangesnis, nes jam pagaminti naudojami itin kokybiški, subalansuoti produktai.

- Kaip keisis mitybos „mados“ po 5-10 metų?

– Sveiko maisto poreikis augs. Pirkėjai, tikėtina, vis dažniau rinksis sveiką maistą, o tai paskatins maisto gamintojus skirti daugiau dėmesio ingredientų kokybei, maisto derinimui.

Taip pat jau dabar pastebime, kad vis daugiau gyventojų renkasi maistą iš pirmų rankų – ūkių. Ši tendencija taip pat stiprės, pirkėjai investuos į maisto kokybę, ekologiją. Maisto sudėties klausimas taps vis svarbesnis, pirkėjai vis dažniau rinksis maistą, kurio sudėtis bus aiškiai, suprantamai deklaruojama, nurodytas kalorijų skaičius, derinimo su kitais produktais pavyzdžiai.

- Papasakokite daugiau apie Lietuvoje tik pirmuosius žingsnius žengiantį „Rakto skylutės“ žymėjimą ant produktų. Ką jis reiškia?

– „Rakto skylutės“ žymėjimo iniciatyva Švedijoje prasidėjo nuo viešų sveikatingumo iniciatyvų 1985 metais. Prekybos tinklas ICA pirmiausia sukūrė „Žalio taško“ žymėjimą, kuris buvo toks sėkmingas, kad vėliau virto „Rakto skylutės“ žymėjimu.

„Rakto skylutės“ simboliu pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų.

Nuo to laiko, kai Švedijoje pradėjome šviesti visuomenę apie sveiką mitybą ir įdiegėme „Rakto skylutės“ žymėjimą, sumažėjo gyventojų sergamumas cholesterolio sukeliamomis ligomis ir mirštamumo rodikliai.

Šiuo metu Švedijoje sergamumas cholesterolio sukeltomis ligomis vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.