Dar daugiau – desertuose yra sudedamųjų dalių iš kiaulių odelių. Ir tai dar ne visos nemalonios staigmenos, kurių galite rasti savo kasdieniniame maiste.
Pasinaudojo priedanga
„The Guardian“ žurnalistė Joanna Blythman pasakojo, kaip su padirbta identifikacine kortele atsidūrė gana slaptoje Frankfurte vykusioje kasmetinėje maisto sudedamųjų dalių parodoje „Food Ingredients“ ir buvo priblokšta priedų gausa, kuriais tobulinamas mūsų maistas. Apie tai jau skonis.lrytas.lt/mitybos-abc/ar-zinote-ko-pridedama-i-ne-namuose-gaminamus-pyragus.htm"="">skonis.lrytas.lt/mitybos-abc/ar-zinote-ko-pridedama-i-ne-namuose-gaminamus-pyragus.htm"" target="_blank">buvo rašyta „Skonyje“.
Žurnalistė nusprendė plačiau pasidomėti, kaip išties gaminami šiuolaikiniai maisto produktai, tad, pasinaudojusi turimais ryšiais, pateko ten, kur jie yra ruošiami. Tai, ką pavyko išsiaiškinti, žurnalistę pribloškė.
„Daug metų beldžiausi į užrakintas duris ir nusivyliau išsiaiškinusi, kaip mažai žinau apie šiuolaikinį maisto gaminimą.
Tai, kas vyksta ūkiuose ir laukuose, yra gana gerai kontroliuojama ir atvira. Skerdyklas nuolat tikrina inspekcijos, įskaitant atsitiktinį slapta prasmukusį vaizdo kamerą ginkluotą reporterį iš gyvūnų teises ginančios grupės.
Tačiau man vis didesnį susirūpinimą kėlė tai, kiek mažai mes žinome apie maistą, kuris atsiduria maisto parduotuvių lentynose, dėžėse, kartoninėse pakuotėse ir buteliuose, maistą, kuriam buvo kas nors padaryta, kad būtų patogiau ir lengviau valgyti“, – rašė žurnalistė.
Žurnalistei pavyko gauti priedangą ir galimybę patekti į maisto gaminimo vietas. Taip pat ir priėjimą prie vidinių, slaptažodžiais apsaugotų įmonės tinklalapių, kur chemijos pramonė maisto gamintojams aiškino, kaip galima patobulinti maistą.
Moteriai, net 25 metus rašiusiai apie maisto pramonę, ši informacija buvo netikėta.
Kas yra „švari etiketė“?
Viskas, kas yra įpakuota dėžėse, skardinėse, maišeliuose ar buteliuose, privalo turėti etiketes, kuriose išvardytos sudedamosios dalys ir kurias mes puikiai išmokome skaityti.
Tačiau dauguma priedų ir sudedamųjų dalių, kurios kažkada buvo įvardintos kaip netikros ar nesuprantamos, paprasčiausiai tylomis dingo. Ar tai reiškia, kad produktų sudėtis pagerėjo? Kai kuriais atvejais taip, bet yra ir kitas paaiškinimas.
Per kelerius pastaruosius metus maisto pramonė perėjo prie operacijos, pramintos „švari etiketė“, kurios tikslas – pašalinti akivaizdžiausias pramonines sudedamąsias dalis ir priedus, pakeičiant juos švelniau skambančiais pavadinimais.
Kai kurios įmonės visiškai pertvarkė produktų gamybą, pakeisdamos sudedamąsias dalis mažiau rūpesčių keliančiais, bet brangesniais pakaitalais. Kitos, suabejojusios, ar galės išlaikyti žemas kainas, atvertė naują romano skyrių ir pradėjo naudoti pigesnius pakaitalus, kurie visuomenei gali būti pristatomi švariai ir šviesiai.
Gardieji rozmarinai
Įsivaizduokite, kad stovite prekybos centre. Galbūt jūs įprastai perkate konservuotos mėsos užkandžiams. Paimate saliamio dešros. Net ir įtariausias pirkėjas greičiausiai atsipalaiduos, sudedamųjų dalių sąraše perskaitęs užrašą „rozmarinų ekstraktas“.
Tačiau išties rozmarinų ekstraktas yra tik „švarios etiketės“ triukas. Po šiuo pavadinimu slypi techniškai skambantys antioksidantai (E300-21), tokie, kaip butilhidroksianizolis (BHA) ir butilhidroksitoluenas (BHT). Maisto gamintojai šiuos priedus naudoja, kad maistas taip greitai nesugestų, bandydami prailginti galiojimo laiką.
Rozmarinų ekstrakto nereikia visada žymėti „E“ raide prasidedančiu numeriu (E392), bet poetiškas „rozmarinų ekstrakto“ priedo pavadinimas, skamba taip, tarsi tai būtų su meile įbertas prieskonis, ypač jei saliamio dešra pristatoma kaip natūrali ir organiška.
Išties ekstraktas turi šį tą bendro su su žolele, ypač su džiovinta. Žolelės antioksidantinės cheminės dalys yra atskiriamos cheminio proceso metu, pašalinant rozmarino skonį ir kvapą. Šis atskyrimas atliekamas naudojant arba anglies dioksidą ar cheminį tirpiklį heksaną (gaunamą nežymios naftos distiliacijos metu), etanolį ar acetoną.
Neutralaus skonio rozmarino ekstraktas vėliau parduodamas maisto gamintojams. Jis dažniausiai būna rudų miltelių pavidalo. Šių miltelių ryšys su mums žinoma ir mūsų mylima šviežiai nuskinta, žalia, pikantiška žolele yra labai tolimas.
Kuo keičiamos mielės?
Neapsisprendžiate, ką valgyti pietums? Gal vištienos su makaronais? Jeigu pastebėjote, kad patiekale yra amino rūgšties, tokios kaip L-cisteino E910, jūsų entuziamas gali išgaruoti. Ypač jeigu žinote, kad šis priedas gali būti išgaunamas ir gyvūnų ar žmonių plaukų.
Vis daugiau naujų mielių ekstraktų yra keičiama minėtuoju priedu E910. Vienas iš produktų tiekėjų rinkai savo gaminius pristato kaip „įvairius paruoštus naudoti produktus, kurie suteikia tokį pat intensyvumą, kaip ir mūsų klasikiniu būdu apdoroti skoniai, tačiau, jie gali būti žymimi kaip visiškai natūralūs. Šios sudedamosios dalys gali būti keptos ar virtos vištienos ar jautienos skonio, taip pat baltos ar tamsiai skrudintos mėsos“.
Visa tai gali būti žymima kaip „mielių ekstraktas“. Tai gamintojams patinka, nes mielių ekstraktas yra laikomas sveiku ir turinčiu daug vitamino B.
Mažiau žinomas faktas, kad mielių ekstrakte gausu amino rūgšties glutamo, iš kurios gaminamas mononatrio glutamatas – vienas iš labiausiai vengtinų priedų.
Desertas iš kiaulių odelių
Ką dar galima rasti jūsų pirkinių krepšyje? Sakykime, kad jūs susiviliojate kažkuo, kas vadinasi „šokoladinis kremo desertas“.
Skaitote sudėtines dalis: pienas, cukrus (nors kiek jo juk turi būti), grietinėlė, kakavos milteliai ir tamsus šokoladas. Viskas skamba gana prabangiai, bet kai jau nusprendžiate tai pirkti, pamatote tris sudedamąsias dalis, dėl kurių kyla abejonių.
Visų pirma tai karageninas (E407) – reguliuojanti medžiaga, išgaunama iš jūržolių, kuri sietina su skrandžio opomis ir skrandžio vėžiu. Tai sudedamoji dalis, kuri maisto pramonėje traktuojama kaip priedas, kurio geriau nenaudoti.
Kita nerimą kelianti sudedamoji dalis yra yra modifikuotas krakmolas (E1422), chemijos pramonėje žinomas kaip acetilintas dikrakmolo adipatas. Tai – paprastas krakmolas, bet chemiškai pakeistas, kuris geriau sulaiko vandenį ir geriau atlaiko fizinį spaudimą, kuris būna maisto pramonėje.
Trečias pavojingas ingridientas yra želatina. Ji pagaminta iš kiaulių odų, todėl musulmonai, žydai ir vegetarai jos vengia.
Laimė, jūsų šokoladinio kremo deserto gamintojai turi atsarginį planą. Jie gali pašalinti šias sudedamąsias dalis ir pakeisti jas labiau rafinuotais „funkciniais miltais“, šiluminiu būdu išgautais iš javų. Jie duoda tokį pat rezultatą, tik be E skaičiukų.
Kitas galimas jūsų deserto etiketės išvalymo būdas būtų naudoti „bendrą audinį“ – kažką, kas pigiai sukurtų kreminę struktūrą. Audiniai, tokie pat, kaip ir modifikuotas krakmolas, pagaminti iš smarkiai perdirbto, pakeisto krakmolo, kuris gali atlaikyti stiprų spaudimą gamybos proceso metu.
Kadangi tokie produktai yra vadinami „funkciniu natūraliu krakmolu“, jie etiketėse gali būti pavadinti tiesiog krakmolu. Ir vėl galima apsieiti be E ženklinimo.
Taigi, du priedai ir viena sudedamoji dalis, kurios dauguma žmonių vengtų, gali būti pakeisti vienu naujos kartos sudėtine dalimi, kuri pavadinta neaiškiai, tačiau, vartotojams neatrodo įtartina.
