Nuo vaikystės ji galėjo valgyti labai mažai produktų. Ant jos stalo nebuvo nei vaisių, nei daržovių. Nebuvo mėsos ar žuvies kepsnių, nebuvo ledų ar kitų desertų. „Tai baisu“, – pripažino Katey, kurią užklupo vadinamasis selektyvinis mitybos sutrikimas – fobija, kai bijoma naujų, neragautų maisto produktų.
Po 30 metų trukusios griežtos dietos pagaliau ji gali į burną įsidėti ir kitokių produktų – pupelių, brokolių, kriaušių. Įveikti valgymo sutrikimą padėjo hipnozė.
Neragauti produktai kėlė paniką
Katey neslėpė, kad kitiems žmonėms jos valgymo įpročiai kėlė juoką. Tad iš to juokėsi ir ji pati. „Taip buvo lengviau“, – pripažino moteris.
Kas kartą, kai turėdavo išvykti į svečius ar kitą kraštą, ji aiškindavosi, ar ten gaus kiaušinių ir gruzdintų bulvių. Bet kokie neragauti produktai jai keldavo paniką.
Valgymo sutrikimas Katey užklupo dar vaikystėje. Moteris prisiminė, kad būdama maža mėgdžiojo vyresnę seserį, kuri valgydavo ne viską. „Bet sesuo iš to išaugo, o aš – ne“ – pasakojo Katey. Kai tik jai būdavo siūlomas koks nors naujas valgis, ji pajausdavo artėjančią panikos ataką.
Tėvai vedė Katey pas gydytojus ir dietologus, mergaitė buvo patekusi į valgymo sutrikimų kliniką, tačiau niekas nepadėjo.
Jos baimė neragautiems, neįprastiems produktams su amžiumi tik didėjo. Tai paveikė moters gyvenimą – ji net atsisakydavo eiti pas draugus pietų, nerimaudama dėl to, kas bus jos lėkštėje.
Produktų valgiaraštyje daugėja
Katey džiaugiasi, kad šios baimės ji neperdavė vaikams – dabar 11 ir 16 metų paaugliams. Tiesa, vienas jų vienu metu valgė tiktai sumuštinius ir nieko kito. „Supratau, kaip sunku buvo mano tėvams“, – atsiduso Katey.
Nelengva buvo ir jos vyrui Johnui, mėgstančiam įvairų maistą – jis labai stengėsi, kad žmona išbandytų ką nors naujo. Atvesti žmoną į tinkamą kelią nepasisekė ir jam.
Galiausiai Katey surado hipnozės specialistą. Jau netrukus ji paragavo kriaušės, špinatų, riešutų, jogurto, agurko, bananų, obuolių Po kelių seansų jos lėkštėje atsirado dar kitokių daržovių, vaisių. „Tikrai keista ir įdomu pajausti kitokį skonį“, – stebėjosi Katey.
Produktų jos valgiaraštyje pamažu daugėja, o ji jau svajoja apie šeimos nuotrauką kokiame nors restorane, kur ant stalo būtų daugybė maisto, bet nebūtų nei kiaušinių, nei gruzdintų bulvių.
Mitybos sutrikimas dažniausiai užklumpa vaikystėje
Selektyvinis mitybos sutrikimas – tai liga, fobija, kai bijoma bet kokio naujo, neragauto maisto produkto.
Dažniausiai ši fobija užklumpa vaikystėje, jaunystėje. Jos kamuojamas žmogus dažniausiai valgo tiktai vadinamąjį „komforto maistą“ – rafinuotus, daug angliavandenių turinčius produktus – picą, sūrį, traškučius.
Valgiaraštis dažnai apsiriboja ne daugiau kaip dešimčia produktų ar patiekalų, o ypatingais atvejais – vos vienu-dviem.
Įveikti mitybos sutrikimą padeda psichiatras, elgesio terapija ar kiti gydymo metodai.
