Jeigu mėsa sukelia vėžį, o sūris ir cukrus – tokią pat priklausomybę, kaip narkotikai, ką valgyti, kad būtume ramūs dėl savo sveikatos?
Turbūt vienintelė dieta, kuri iki šiol neturi didelių priešininkų ir nėra sulaukusi neigiamo mokslininkų požiūrio, – Viduržemio jūros dieta, rašo cnn.com. Jos pagrindas – daržovės, riešutai ir vaisiai, ribotas mėsos ir pieno produktų kiekis.
Gausybė tyrimų rodo, kad yokia mityba yra raktas į ilgą ir sveiką gyvenimą. Ji padeda sumažinti vėžio ir širdies ligų riziką, yra geras kuras smegenims. Dar vienas pliusas – šis mitybos planas padeda išsaugoti lieknas kūno linijas – dėl tokios mitybos neauga kilogramai. Laikytis Viduržemio jūros dietos nėra sunku, ir ji tikrai nėra nuobodi. Jos pagrindas – daržovės, ankštiniai ir grūdai. Žuvis ir vištiena – du kartus per savaitę. Užkandžiams – riešutai ir vaisiai. Mažiau angliavandenių, tačiau ir jų galima valgyti – ypač jeigu juos gaunate iš visadalių grūdų produktų.
Taigi, kas dažniau galėtų būti ant jūsų stalo?
Brokoliai. Produktai, kurie dovanoja ilgą gyvenimą, yra šalia jūsų. Tai vienas iš geriausių naudingųjų medžiagų šaltinių, kartu – visai nekaloringa daržovė. Puodelyje – tik 30 kilokalorijų. Gaunate gausybę skaidulų, kurios padeda pažaboti apetitą ir poifenolių – antioksidantų, kurie slopina ląsteles pažeidžiančias medžiagas. Itin vertinamos ir tokios daržovės, kaip šparagai, špinatai, kitos.
Alyvuogių aliejus. Gamindami valgį pakeiskite juo sviestą ar margariną. Ispanijoje atliktas tyrimas parodė, kad alyvuogių aliejus sumažino sergamumą širdies kraujagyslių ligomis pacientams, kurių istorijoje jau buvo įrašas apie širdies ligą.
Visadaliai grūdai. Tinka viskas – nuo perlinių kruopų iki bolivinės balandos. Sveiki grūdai pasotina suteikdami mažiau kalorijų ir daugiau skaidulų.
Kiaušiniai. Pradėkite dieną nuo pusryčių, kurie ilgam suteikia sotumo jausmą – tai kiaušiniai. Gausite daug baltymų ir cholino – medžiagos, kuri gerina atmintį ir trukdo pasisavinti riebalus.
Ankštiniai. Pupelės – tiesiog magiškas produktas: kuo daugiau jų valgote, tuo labiau lieknėjate. Juodosios, baltosios, margosios pupelės, avinžirniai – puikus skaidulų ir baltymų šaltinis. Jie ne tik pasotina, bet ir suteikia raumenims statybinės medžiagos – kaip ir mėsa, tačiau šiuo atveju negaunate riebalų.
Uogos. Mėlynės vis dažniau vadinamos supermaistu – jose yra galybė antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų, stabdančių ligas ir senėjimo procesą. Bet ne mažiau vertingos ir kitos uogos – avietės, braškės, spanguolės ir gausybė kitų. Ekspertai tikina, kad šaldytos uogos – ne blogiau nei šviežios.
Riešutai. Daugybė mitybos specialistų ragina nepiktnaudžiauti riešutais, nes jie yra kaloringi. Tačiau tyrimai parodė, kad kelios saujos riešutų per savaitę sumažina riziką sirgti širdies ligomis, be to, užpildo skrandį, dėl to nebesinori užkandžiauti. Ypač rekomenduojami migdolai. O graikiniai riešutai vertingi tuo, kad juose yra triptofano – aminorūgšties, dėl kurios išsiskiria geros nuotaikos hormonas serotoninas. Be to, jie lėtai virškinami, tad jų užkandus ilgai nesinori valgyti.
Lašiša. Tai taip pat sveikųjų riebalų rūgščių omega-3 šaltinis. Šios rūgštys – tikri vitaminai širdžiai. Valgykite žuvį bent du kartus per savaitę.
