Jurgis pusryčiams dažniausiai valgo kiaušinienę, o jo žmona – omletą. „Vis bandau jai įpiršti kiaušinienės, bet Akmėja jos atsisako. Aš omleto – taip pat. Todėl iš pradžių aš išsikepu kiaušinienę, o vėliau keptuvę perima ji. Ir taip būna visą laiką“, – juokėsi J.Brūzga.
Tačiau pusryčius, skirtingai nei J.Brūzgos šeima, valgo ne visi. Daug kam jie atrodo mažiau svarbus dienos valgis nei, tarkime, pietūs ar vakarienė. Kai kurie žmonės net nevalgo pusryčių, taupydami rytinį laiką prieš darbą ar mokslus arba tikėdamiesi išsaugoti lieknas kūno linijas.
Valgymo įpročių koregavimo centro „Valgymas.lt“ gydytojos dietologės Linos Barauskienės nuomone, pusryčiai – labai svarbus valgis, užtaisas visai dienai. Jie reikalingi, kad pasiruoštume būsimai dienai, gautume reikiamą energijos kiekį, tolygiai paskirstytume per dieną gaunamą maistą.
Praleidžiantiems pusryčius gresia rimtos bėdos dėl sveikatos.
„Atsisakyti jų nesveika virškinimo sistemai – skrandžiui, žarnynui. Atsiranda didesnė rizika sirgti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis. Gali varginti dispepsija, vidurių užkietėjimai.
Nepusryčiaujantys žmonės gali būti mieguisti, irzlūs, blogėja jų galimybės sutelkti dėmesį. Taip pat gali pradėti augti svoris, nes ryte nepavalgius po ilgesnės pertraukos, vėliau alkis bus daug didesnis. Todėl per dieną, o ypač vakare žmogus suvartos daugiau maisto. Dėl to gali augti svoris“, – paaiškino L.Barauskienė.
Ir atvirkščiai, pradėjus pusryčiauti, svoris mažės lengviau ir greičiau, nes valgant pusryčius aktyvėja riebalus tirpdančios organizmo sistemos, o valgant vakare riebalai kaupiasi.
Kokie turėtų būti sveiki pusryčiai? Gydytojos dietologės teigimu, pirmiausia jie turi būti kuo įvairesni – nesikartoti bent 7 dienas. Tik taip gausime visų naudingųjų medžiagų.
„Pusryčiams reikalingas geras angliavandenių užtaisas. Jų reikia, kad žmogus jaustųsi energingas. Angliavandeniai – smegenų maistas.
Pusryčiams puikiai tinka duona, netgi šviesi, makaronai, bulvės, įvairūs grūdai, dribsniai. Rytas taip pat geriausias laikas valgyti vaisius. O daržovių reikėtų nepamiršti kiekvieno valgymo metu. Todėl rytui puikiai tinka įvairiausi sumuštiniai“, – įsitikinusi L.Barauskienė.
Svarbi sudedamoji pusryčių dalis yra ir baltymai, kurie padeda kuo ilgiau, iki pat pietų, jaustis sotiems. Dietologės teigimu, patys vertingiausi baltymai – kiaušiniuose. Todėl kiaušinienė ar omletas taip pat puikus pasirinkimas pusryčiams. Baltymų galima gauti valgant ir neriebią varškę, mėsą, sūrį, žuvį. Augalinių baltymų yra ir ankštinėse daržovėse.
„Patartina bent du kartus per savaitę pusryčiams rinktis augalinių baltymų produktus. Pavyzdžiui, ant duonos tepti užtepėlę iš pupelių, lęšių ar avinžirnių“, – patarė L.Barauskienė.
Naudinga pusryčiams suvalgyti ir saujelę įvairiausių riešutų ar avokado. Patiekalus pagardinti sezamo, linų sėmenų, kanapių, moliūgų ar įvairių sėklų mišiniu – taip organizmas bus aprūpintas ne tik augaliniais baltymais, bet ir itin svarbiais augaliniais riebalais. Bet dietologė patarė riebalus vartoti saikingai.
Ar tiesa, kad rytais galima drąsiai mėgautis saldumynais? Dietologė įspėjo: saldumynai apskritai nėra reikalingas maistas. Kaip ir mėsos, taip ir cukraus valgoma per daug. Angliavandenių ir cukraus ir taip gaunama su kitais produktais, todėl saldumynų galėtų apskritai nebūti. O jeigu kyla didelis saldumynų poreikis, reikėtų įvertinti – gal ko nors trūksta organizmui? Gal neišsimiegojote, gal per mažai arba visai nevalgėte, o gal tiesiog liūdna?
„Jeigu labai norisi saldumynų, geriau juos valgyti ne vakare, o pirmoje dienos pusėje, kai organizmui reikalinga energija, ir ji bus sudeginta. Suvalgius saldumynų labai greitai vėl norėsis valgyti ir, žinoma, ko nors saldaus“, – teigė L.Barauskienė.
