Teigiama, kad šiame gėrime yra gausu organizmui naudingų mineralinių medžiagų, mikro- ir makroelementų, vitaminų. Taigi kasdien išgeriant bent po stiklinę sulos galima labai sustiprinti organizmą, įveikti avitaminozę, nuovargį ir net depresiją.
Be to, kalbama, kad sula iš organizmo šalina kenksmingas medžiagas: akmenis, druskas, toksinus, valo kraują, gydo inkstų, skrandžio, žarnyno ir kepenų ligas, reguliuoja medžiagų apykaitą ir panašiai.
Bet ar iš tiesų sulą gerti taip sveika? O gal ji turi ne daugiau galių nei paprasčiausias vanduo?
Gydytoja dietologė Lina Barauskienė pastebėjo, kad sulai yra priskiriama daug mistinių galių, kaip ir kai kuriems kitiems produktams, pavyzdžiui, Himalajų druskai, ispaninio šalavijo sėkloms ir kt.
Dietologė pasiūlė patyrinėti beržų sulos cheminę sudėtį, kurią pateikė Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslų centro filialo sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai. Pasirodo, kad šviežioje beržų suloje tirpių sausųjų medžiagų yra tik 1,1 proc., likę 98,9 proc. – vanduo.
Suloje yra 1 proc. angliavandenių, 7,2 mg 100 g vitamino C, labai nedaug fenolių junginių ir organinių rūgščių. Nustatyti 9 mikroelementai ir mineralai, kurių kiekis taip pat nedidelis, daugiausia randama kalio ir kalcio.
„Vis dar nėra paskelbtų klinikinių tyrimų, patvirtinančių, kad sulai galime priskirti visas galias, apie kurias kalbama. Tad kol kas sula yra ne daugiau nei geras, tyras vanduo iš žemės, darantis tuos pačius stebuklus.
Tai puikus ir skanus troškulio malšintojas, daug kartų naudingesnis už įvairius cukrumi saldintus gėrimus.
Taip, šiame vandenyje yra daugiau angliavandenių ir mineralų, šiek tiek vitaminų. Bet vis tiek jų suloje yra tiek mažai, kad tikrai neteisinga būtų priskirti šiam gėrimui kokių nors supergalių, suteikiamų mūsų sveikatai.
Tad gerdami sulą su saiku, ko gero, sau nepakenksite, bet ar pasveiksite, atjaunėsite ir pagražėsite – klausimas“, – suabejojo dietologė.
Tačiau gydytoja L.Barauskienė įspėjo ir apie gresiančius pavojus.
„Su sula yra panašiai, kaip su uogomis ir grybais. Jeigu jie auga prie kelio, kur yra intensyvus transporto eismas, ar ten, kur yra kokios pramonės įmonės, jie gali būti užteršti įvairiais sunkiaisiais metalais, nuodingomis automobilių išmetamosiomis medžiagomis, kitais teršalais.
Tas pats yra ir su sula, jeigu medis, iš kurio ji leidžiama, auga pakelėje, ar kitame galimai užterštame dirvožemyje. Juk sula yra vanduo, kurį medis siurbia iš žemės. Tad jeigu žemė užteršta, kyla pavojus apsinuodyti ir mums“, – pastebėjo pašnekovė.
Pavojinga gali būti ir kur nors turguje pirkta sula. Perkant sulą turguje neaišku, kiek ir kur ji prieš tai stovėjo, kokios ji yra kokybės ir panašiai. Visų pirma, ji galėjo būti surinkta į nešvarią tarą.
Tad geriau, anot dietologės, sulą leisti patiems. Tuomet žinosite, iš kur ją surinkote, į ką pylėte, kur laikėte ir kiek laikėte.
