Tačiau dietologai pabrėžia, kad bet kuriuo atveju užkandžiais reikėtų nepiktnaudžiauti ir rinktis juos labai atidžiai.
Didžiausios duonos gamintojos Baltijos šalyse „Vilniaus duonos“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai užkandžiauja namuose – 39 proc. apklaustųjų užkanda 1–2 kartus per dieną. O 29 proc. respondentų teigia, kad užkandžiais mėgaujasi ir darbo metu. Panaši situacija yra ir kaimyninėje Suomijoje.
„Atidžiai rinktis užkandžius yra taip pat svarbu, kaip ir maistą pagrindiniams valgymams – turime vadovautis tomis pačiomis ir netgi griežtesnėmis taisyklėmis, kad toks įprotis netaptų našta ir nesukeltų sveikatos sutrikimų.
Tarpiniai valgymai (užkandžiai) skirti sutrumpinti nevalgymo laiką tarp pagrindinių dienos valgymų. Netinkamai daroma, jei užkandžiams skirtas maistas vartojamas be pertraukų arba jo kiekis tampa didesnis už pagrindiniams valgymams skirto maisto porciją.
Ypač dažnai taip nutinka, kai valgoma nedėmesingai: žiūrint televizorių ar skaitant“, – sako gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė. Apklausa parodė, kad lietuviams dar reiktų tobulinti užkandžiavimo įpročius – anot gydytojos dietologės, jie kasmet gerėja, tačiau dar yra kur pasistengti.
Tarp populiariausių užkandžių, kuriuos renkasi lietuviai, yra vaisiai ir uogos (jiems pirmenybę teikia 60 proc. apklaustųjų), šokoladas ir saldumynai (44 proc.), riešutai (44 proc.) ir jogurtas (39 proc.).
Užkandžiams puikiai tinka ir ruginė duona – ją renkasi 23 proc. respondentų.
O Suomijoje atlikta apklausa parodė, kad šios šalies gyventojai užkandžius renkasi atsakingiau nei lietuviai.
Tarp pagrindinių dienos patiekalų suomiai valgo vaisius ir uogas (60 proc.), ruginę duoną (52 proc.), jogurtą (38 proc.) ir riešutus (28 proc.).
„Visų pirma užkandžiams reiktų rinktis žymiai mažesnius maisto kiekius, nei valgant pusryčius ar pietus.
Pirmenybę derėtų teikti šviežiems vaisiams ir grūdiniams gaminiams, taip pat riešutams bei džiovintiems vaisiams.
O saldumynų rekomenduojama atsisakyti ir pakeisti juos tamsios ruginės duonos riekele, kuri turtinga mums reikalingomis skaidulomis, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis bei suteikia energijos“, – teigė E.Gavelienė.
Visgi, anot „Vilniaus duonos“ rinkodaros direktoriaus Artūro Kokoškino, nors ruginė duona dar nėra dažnas lietuvių pasirinkimas užkandžiaujant, jos populiarumas kasmet auga, ir tai įmonė stebi jau ne pirmus metus.
„Duonų, tinkamų užkandžiavimui, vartotojams pasiūlėme jau anksčiau. Jos buvo kurtos būtent galvojant apie tai, kad būtų ne tik skanu, bet ir sveika valgyti“, – sako A.Kokoškinas.
Įmonės duomenimis, pastaruoju metu labai auga pirkėjų susidomėjimas užkandžiavimui ypač tinkamais gaminiais – duonos gaminiais su sėklomis ir įvairiais grūdais, rugine bemiele duona ar rupios duonos gaminiais.
Minėta apklausa rodo, kad tamsi ruginė duona yra mėgstamiausia ir dažniausiai perkama tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje – 1–2 kartus per dieną mūsų šalyje šią duoną vartoja 31 proc. apklaustųjų, o Suomijoje – 32 proc.
