Dietologė išvardijo širdžiai naudingas sodo ir daržo gėrybes

Komentuoja medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė.

Vasaros, rudens sezonais reikia nepamiršti visų spalvingų, taip pat kopūstinių daržovių.<br>123rf nuotr.
Vasaros, rudens sezonais reikia nepamiršti visų spalvingų, taip pat kopūstinių daržovių.<br>123rf nuotr.
Gydytoja E.Gavelienė ragina valgyti kuo spalvingesnį maistą.
Gydytoja E.Gavelienė ragina valgyti kuo spalvingesnį maistą.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2016-10-20 07:51, atnaujinta 2017-05-10 13:53

Komentuoja medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė.

Kalbant apie maistines medžiagas ir širdies kraujagyslių sistemą, vienos išskirti nepavyktų. Svarbiausia – bendras kalorijų kiekis: turi būti aišku, kiek riebalų, baltymų ir angliavandenių yra kasdieniame racione.

Svarbu, kiek ir kokių riebalų suvartojame, turime sekti, kad nebūtų suvartotas kenksmingas sočiųjų bei transriebalų kiekis. Širdies ir kraujagyslių sistemai palankūs polinesotieji riebalai, tačiau reikia stebėti, kad ir jų nepadaugintume. Transriebalai į mūsų lėkštes dažniausiai patenka su margarinu, tad pagrindinis jų šaltinis – įvairūs konditeriniai gaminiai.

Širdies ir kraujagyslių sistemai labai svarbus ir su maistu gaunamo arba paties organizmo pagaminamo cholesterolio kiekis.

Tiems, kuriems iškyla didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, su maistu gaunamo cholesterolio kiekį reikėtų riboti. Cholesterolio turi tie patys gyvūninės kilmės produktai. Kuo riebesnis produktas – mėsa su matomais riebalais, didelio riebumo pienas – tuo daugiau cholesterolio jis turės. Visa tai negalioja žuviai, nes žuvų taukai yra svarbus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.

Labai svarbu, kad maiste būtų pakankamai uždegimą slopinančių medžiagų. Tai įvairios biologiškai aktyvios medžiagos, vitaminai, flavonoidai. Jų pagrindinis šaltinis – augalinės kilmės produktai, pirmiausia daržovės. Norint padėti savo širdžiai ir kraujagyslėms, kasdien reikia suvalgyti ne mažiau kaip pusę kilogramo kuo spalvingesnių daržovių.

Sąmoningai neminiu vaisių, kuriuose taip pat gausu šių medžiagų. Tačiau vaisiuose gausu ir vaisių cukraus fruktozės, todėl jų pakaktų 300 g per dieną.

Apie lietuviškų daržovių svarbą širdžiai ir kraujagyslėms, jų stebuklingą galią žinoma dar iš mūsų tautosakos: viename kūrinyje mama sūnų atgaivino ropučių sulčių užlašinusi ant širdies.

Visos mūsų šakniavaisės daržovės ypač naudingos. Vasaros, rudens sezonais reikia nepamiršti visų spalvingų, taip pat kopūstinių daržovių. Itin naudingi lapinių kopūstų lapai, pomidorai, kuriuose yra cholesterolio apykaitai reguliuoti svarbaus likopeno. Apskritai visos lietuviškos daržovės turi aukso vertės sudedamųjų dalių.

Kalbant apie uogas ir vaisius, vienos naudingiausių yra mūsų miško uogos. Iš sodo uogų ypač verti dėmesio daug antioksidantų turintys juodieji serbentai, labai vertingos ir aktinidijos, vaivorai.

Žodžiu, svarbu netingėti valgyti kuo spalvingesnį maistą.

Žinoma, jokios konservuotos daržovės savo maistine verte neprilygs šviežioms. Tačiau, viena vertus, jose išlieka dalis naudingų maistinių medžiagų, kita vertus, pavyzdžiui, raugintos daržovės turi ir papildomų naudingų medžiagų.

Šaldymas yra mažiausiai maistinei vertei kenkiantis konservavimo būdas. Tačiau kiekvieną sezoną turime skirtingų daržovių, tad galime lengvai užsitikrinti pusės kilogramo per dieną normą. Išeitį nesunku rasti ir pavasarį, pavyzdžiui, ant palangės galima užsiauginti daigų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.