Štai jos:
kava sukelia kraujo spaudimą, padažnina pulsą, todėl hipertonikams gydytojai kavos gerti nerekomenduoja. Tačiau tiems, kurių spaudimas žemas, kavą gerti netgi patartina;
kava mažina mieguistumą, suteikia žvalumo, budrumo, leidžia greičiau susikaupti;
kava stimuliuoja plaukų folikulų augimą ir apsaugo juos nuo pažeidimų;
kava apsaugo nuo alkoholio sukeliamos kepenų cirozės, taip pat mažina tikimybę susirgti II tipo cukriniu diabetu, Parkinsono liga, mažina ir akmenų atsiradimo tulžyje ir inkstuose riziką;
kavos tirščių masažas padeda išlaikyti stangrią odą ir apsaugo nuo celiulito susidarymo;
puodelis kavos prieš treniruotę padidina ištvermę treniruotės metu.
Pliusai, atrodytų, akivaizdūs, bet verta aptarti ir kitą – neigiamą kavos poveikį.
S.Cherniske, mokslininkas, kuris net dešimt metų tyrė kavos ir kofeino poveikį žmogaus organizmui, gavo šokiruojančius tyrimų rezultatus, kuriuos išdėstė savo knygoje „Kofeinas: atskleiskime paslėptus populiuriausio narkotiko pavojus“ (angl. „Caffeine Blues: Wake Up to the Hidden Dangers of America’s #1 Drug“).
Taigi, kodėl išgėrus kavos juntamas neva teigiamas poveikis?
S.Cherniske nurodo, kad visa kavos stimuliacija yra tik nuodų šalinimo pašalinis efektas, nes organizmas privalo sutelkti visus išteklius nuodams šalinti ir, aišku, žmogus tai kurį laiką jaučia kaip apgaulingą energijos antplūdį. Ir tai, kas, atrodytų, suteikia energijos, iš tikrųjų sekina organizmą. Energija, kurią pajuntame išgėrę kavos, kyla dėl padidėjusio streso hormonų kiekio kraujyje.
Kaip veikia kofeinas, patekęs į mūsų organizmą? Po penkių minučių kofeinas pradeda stimuliuoti centrinę nervų sistemą, todėl organizmas pradeda gaminti streso hormoną adrenaliną, kuris sukelia vadinamąjį flight (čia: staigiai atsitraukti) ar fight (kovoti) atsaką. Dėl to padidėja kraujo spaudimas, padažnėja širdies ritmas.
Stresas naudingas ekstremaliose situacijose (bėgant nuo priešo, skęstant t.t.), bet ne dirbant biure ar ilsintis kavinėje.
Po valandos, kai adrenalino kiekis kraujyje sumažėja, žmogus pradeda jausti nuovargį, energijos trūkumą ir alkį. Tokiu atveju kavos mėgėjai siekia kito kavos puodelio ar saldumynų ar net abiejų kartu. Tai suteikia dar vieną laikiną pagerėjimą, todėl dienos pabaigoje toks žmogus būna labai išsekęs.
Susisteminkime neigiamus kavos padarinius:
Kofeinas didina kraujospūdį, arterijų sienelių standumą ir mažina arterijų susitraukimo ir išsiplėtimo gebą. Taigi, per didelis kavos kiekis gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.
Išgėrus puodelį kavos, prarandama 4-6 ml kalcio. Kava taip pat skatina grupės B vitaminų, cinko, kalio ir kitų mineralų praradimą. Mineralai prarandami dar greičiau, kai kava geriama su cukrumi. Mokslininkai mano, kad mineralai prarandami dėl to, kad kofeinas sutrikdo inkstų funkciją sugrąžinti (resorbciją) į kraują kalcį, magnį, kalį ir kitus mineralus.
Dar viena kavos savybė – sutraukti geležį, todėl nepatartina jos padauginti sergantiems anemija (mažakraujyste), gerti kavą valgio metu ar užgerti ja geležies preparatus. Norint, kad organizmas kuo geriau pasisavintų geležį, nereikia skubėti kavos gerti ir iš karto po valgio, geriausia – praėjus bent valandai po valgio.
Kava gali sukelti nerimą, nervingumą ir nemigą. Kofeinas dirgina nervų sistemą, tad net ir nedidelis kavos kiekis vakare gali sutrikdyti įprastą miego ritmą. Daug kavos dienos metu išgeriantys žmonės gali tapti irzlūs, jausti nepagrįstą nerimo jausmą, imti nervintis dėl nereikšmingų dalykų.
Žmonėms, turintiems jautresnį skrandį, kava gali sukelti rėmens graužimą, pilvo pūtimą, pykinimą.
Kava gali padidinti persileidimo riziką, todėl besilaukiančioms moterims nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau nei 1–2 puodelių kavos. O geriausia nėštumo ir kūdikio maitinimo laikotarpiu iš viso atsisakyti kavos arba gerti kavą be kofeino.
Kavoje randami konservantai (chlorogeninė rūgštis) neigiamai veikia medžiagų apykaitą ir išprovokuoja ryškesnius celiulito požymius.
Kava gali sukelti odos problemas (spuogeliai, kamedonai, bėrimai).
Kava yra diuretikas, kuris šalina skysčius iš organizmo. Norint juos atstatyti, 1 daliai kavos atitinkamai reikėtų išgerti 3-4 dalis vandens. Kitu atveju gali būti sukelta organizmo dehidratacija.
Kava prisideda prie antinksčių išsekimo.
Kavoje gausu kancerogeno akrilamido. Didžiausi šios medžiagos kiekiai nustatyti tirpioje kavoje ir stipriai skrudintose kavos pupelėse.
Taip pat turime žinoti, kad gamtoje kofeinas yra biologinis nuodas, kurį augalai naudoja kaip natūralų pesticidą.
Kofeinas sėkloms ir lapams suteikia kartų skonį, kuris atbaido vabzdžius ir gyvūnus. Jei gyvūnas ar vabzdys pradeda ėsti kofeino turintį augalą, kofeinas greitai sutrikdo centrinę nervų sistemą ar net sukelia mirtį. Todėl dauguma greitai supranta, kad ėsti tokio augalo nevalia.
Kavos pupelės dėl minėtų savybių taip pat nebūtų valgomos, tačiau žmogus išmoko pupeles paskrudinti, sumalti, pridėti įvairių priedų ir tokiu būdu šią medžiagą padaryti galimą vartoti apgaunant apsauginius organizmo receptorius.
Akivaizdu, kad teigiamos kavos savybės nublanksta prieš neigiamus šio gėrimo padarinius. Vienok, jeigu kavos atsisakyti neketinate – gerkite juodą, netirpią kavą. Nesaldinkite cukrumi ir nebalinkite.
Kavą gerkite valandą prieš arba valandą po valgio. Gerkite pakankamai vandens. Į mitybą įtraukite daugiau produktų, turinčių kalcio - apelsinų, migdolų, brokolių, figų, kale kopūstų, avižinių dribsnių, morkų, pupelių, sojų pupelių, sezamų sėklų. Taip bent dalinai sumažinsite kavos žalą.
Bet jeigu pajutote, kad išgėrus kavos ima skaudėti galvą, pykina, atsiranda kitų aiškiai juntamų kavos netoleravimo simptomų, vertėtų šio gėrimo atsisakyti.
