„Dembavos medelynas“, kuriame ir auginami išskirtinės kokybės vaisiai ir uogos, nuo kitų verslinių sodų skiriasi tuo, kad nuo seno plėtoja daugiašakį ūkį, nors Lietuvoje gana daug sodininkų specializuojasi ir augina tik obelis.
Daugiausiai vietos sode užima obelys
Ilgametė sodininkė, buvusi „Dembavos medelyno“ direktorė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad ūkis, turintis savo medelyną, gali auginti ir vartotojams pasiūlyti daug platesnį asortimentą vaisių ir uogų. Šiuo metų Dembavoje didžiausią plotą užimą obelys, tačiau auginamos ir kriaušės, vyšnios, trešnės, slyvos, avietės. Kol kas derlius dar nėra itin gausus, nes medeliai jauni, vos prieš kelis metus pasodinti. Šiemet sodininkė prognozavo, kad jau galės džiaugtis gausesniu derliumi, tačiau sutrukdė pavasarinės šalnos.
„Dembava istoriškai garsėja tuo, kad įvairiais periodais čia buvo auginami įvairūs vaisiai ir uogos: ir trešnės, ir vyšnios, ir slyvos, ir braškės, ir avietės. Tik obuoliai buvo auginami turbūt visais periodais. Vietoje, kurioje esame įsikūrę, nuo Smetonos laikų buvo privatus medelynas, kuris palaipsniui išsirutuliojo į sodininkytės ūkį“, – pasakoja V. Kuliešienė, kuri šiemet vadovavimą sodininkystės ūkiui perdavė į sūnaus Gyčio Kuliešiaus rankas.
„Daug paprasčiau būtų auginti tik obuolius, nes auginant įvairų vaisių ir uogų asortimentą reikia samdyti daugiau žmonių, tenka įsigyti įvairesnės technikos, daugiau cheminių apsaugos priemonių. Viskas tampa sudėtingiau ir brangiau. Daug paprasčiau būtų specializuotis ir auginti, pavyzdžiui, tik obuolius. Jų medžiai pas mus šiuo metu užima 80 hektarų plotą ir jų auginame daugiausiai. Be to, ir lietuviai obuolius mėgsta“, – pasakoja „Dembavos medelyno“ direktorius G. Kuliešius.
Griežtesni auginimo reikalavimai
Lietuvoje kartais tenka išgirsti nuomonę, kad prieš keliasdešimt metų mūsų šalyje buvo daug geresnė ir švaresnė mėsa, daržovės, vaisiais, juose nebuvo chemijos likučių. Ne vieną dešimtmetį sodininkystės versle dirbanti V. Kuliešienė su tuo nesutinka: „Medelyne pas mus yra vietų, kur iki šiol žolė neauga. Įsivaizduojate, koks kiekis ir kokios stiprios chemijos ten buvo išpilta? Dabar naudojama daug švelnesnė chemija, Lietuvoje auginamiems vaisiams ir uogoms taikomi ypač griežti reikalavimai, o jei norima produkciją paženklinti Nacionalinės kokybės produktų ženklu „Kokybė“, tai jie dar griežtesni. Teisiniuose dokumentuose yra reglamentuota, ką sodininkai gali naudoti, o ko ne, kūrybos ir savivaliavimų čia jokių negali būti. Lietuvoje registruotos tik pačios pažangiausios ir brangiausios chemijos priemonės, kurios mažiausiai kenkia aplinkai ir žmogui“.
G. Kuliešius atkreipia dėmesį į tai, kad „Kokybės“ ženklu pažymėta Lietuvos ūkiuose išauginta produkcija (tokia tik ir auginama „Dembavos medelyne“) pavyzdžiui, obuoliai yra pranašesni už tokiu ženklu nepažymėtus vaisius. Jai yra naudojama mažiau augalų apsaugos priemonių ir trąšų, o ir jų naudojimas yra griežčiau reglamentuojamas. „Dembavos medelyne augalų apsaugos priemones su ta pačia veikliąja medžiaga per sezoną galime panaudoti tik du kartus, jei mūsų produkcija nebūtų žymima Nacionalinės kokybės produktų ženklu, augintume obuolius pagal įprastą technologiją, tai kai kuriuos chemikalus galėtume naudoti net ir 4 kartus per sezoną. Be to, mums yra kur kas ilgesnis terminas, kurį reikia išlaukti nuo paskutinio purškimo iki vaisių skynimo, nėra galimybės naudoti cheminius preparatus prieš obuolių sandėliavimą, ką paprastai daro kitų šalių sodininkai, ribojamas vaismedžių tręšimas ir herbicidų naudojamas. Tai, žinoma, apsunkina obuolių auginimą, o ir jų išauginimo kaštai didėja, tačiau nuo to laimi vartotojas, saugoma gamta. Vartotojas pasižiūrėjęs į obuolių išvaizdą, išorinių skirtumų greičiausiai nepamatys, jie yra viduje. Atlikus tyrimus tokiuose obuoliuose paprastai nerandama jokių chemijos likučių“, – apie kokybiškų obuolių auginimo subtilybes pasakoja „Dembavos medelyno“ direktorius G. Kuliešius ir priduria, kad išskirtinės kokybės ženklu pažymėtą produkciją perkantys pirkėjai gali būti tikri dėl produkto kilmės ir mitybos vertės. Be to, daugėja ir vartotojų ieškančių išskirtinės kokybės produktų.
Šiemet Dembavos medelyno soduose planuojame nuskinti virš 1 tūkst. tonos obuolių, iš kurių dalis bus skirta perdirbimui.
