Ar dažnai jums pasitaiko atvejų, kai po valgio kartu su draugais jaučiatės taip, lyg suvalgėte daugiau nei paprastai būtumėte galėjęs? Arba atvirkščiai – jaučiatės alkanas, nes kartu su jumis pietavę draugai užsisakė mažiau, nei jums norėjosi?
Pasirodo, kad žmonės, su kuriais valgome, turi įtakos ir mūsų valgymo įpročiams – ne tik maisto kiekiui, bet ir jo rūšiai. Tačiau kaip iš tiesų mūsų kompanionai daro įtaką tam, ką mes suvalgome?
Praėjusio šimtmečio 9-ajame dešimtmetyje sveikatos psichologo Johno de Castro atlikti tyrimai atskleidė, ką mūsų valgymo įpročiams reiškia socialinė įtaka. Iki 1994-ųjų J. De Castro surinko per 500 žmonių dienoraščius, kuriuose jie žymėdavo kiekvienos dienos suvartoto maisto kiekį ir nurodydavo, kada valgė vieni, o kada – kompanijoje.
Psichologą nustebino tai, kad daugeliu atvejų tiriamieji būdami kompanijoje suvalgydavo daugiau nei būdami vieni. Kitų mokslininkų atliktais panašiais eksperimentais taip pat nustatyta, kad valgydami su kitais žmonės suvartoja 40 proc. daugiau ledų ir 10 proc. daugiau makaronų bei jautienos nei valgydami vieni.
J. de Castro apibūdino šį reiškinį kaip „vienintelę svarbiausią ir visur paplitusią įtaką maisto suvartojimui“.
Kas atsitinka su mūsų apetitu, kai atsisėdame valgyti su kitais žmonėmis? Alkis, nuotaika ir išblaškanti socializacija – į šiuos dalykus dėmesį atkreipė tyrimą inicijavęs psichologas. Tyrimų rezultatų duomenimis, valgydami kompanijoje paprastai gerokai pailginame valgymo laiką, todėl per tas papildomas minutes suvartojame gerokai daugiau maisto.
Kruopštus tyrimas daugybėje maitinimo įstaigų parodė, kad didesnės grupės žmonių jose praleidžia ilgesnį laiką. Tais atvejais, kai valgymo laikas yra fiksuotas, didesnės grupės nesuvalgo daugiau nei mažesnės.
2006 m. vykdytame eksperimente mokslininkai surinko 132 žmones, kuriems skyrė 12 ir 36 min. suvalgyti sausainiams ir picai. Tiriamieji valgė vieni, dviese arba grupėmis po keturis. Nepriklausomai nuo duoto laiko ir žmonių skaičiaus, jie suvalgė panašias porcijas maisto. Tai kol kas yra didžiausias įrodymas, kad ilgesnis valgio laikas daro pagrindinę įtaką suvalgomo maisto kiekiui.
Tikėtina, kad būdami su draugais suvalgysime papildomą maisto kiekį – būdami kompanijoje net užsisakysime didesnes porcijas patys sau. Tai paaiškėjo po stebėjimų viename Italijos restorane: kuo didesnis vakarieniaujančių būrys, tuo daugiau makaronų ir desertų buvo užsisakoma kiekvieno būrio nario individualiai. Tokie „socialiniai valgymai“, panašu, mus padaro alkanesnius, nei esame iš tikrųjų.
Tyrimų metu taip pat paaiškėjo tai, kad suvalgome daugiau net tais atvejais, kai mūsų kompanionai nėra tikri. Japonų atliktame tyrime žmonėms buvo duodama valgyti spragėsius – juos jie ragavo vieni, prieš veidrodį arba sieną. Tie, kurie spragėsius valgė prieš veidrodį, tikino, kad tokiu būdu valgyti buvo maloniau. Galbūt todėl tiek daug restoranų interjerą dekoruoja veidrodžiais.
Tiesa, kartais kompanijoje galime suvalgyti ir mažiau nei paprastai, nes būdami tarp kitų norime save labiau kontroliuoti. Tyrimai parodė, kad antsvorio turintys vaikai grupėse valgė mažiau nei valgydami vieni. O moterys valgo mažiau valgydamos su vyrais.
Kol kas nėra daug tyrimų, paaiškinančių, kodėl valgome skirtingai pagal savo socialinę aplinką. Tačiau žinantiems, kad nuo mūsų patiekalų pasirinkimo gali priklausyti ir kitų pasirinkimai, tyrimus atlikę mokslininkai ragina mažinti suvartojamo cukraus, riebalų kiekį, rinktis daugiau vaisių ir daržovių, nes suvalgydami daugiau sveikesnių produktų nerizikuojame antsvoriu ar sveikatos sutrikimais.
