Įprasta mitybos piramidės pagrindu paremta mityba nurodo, kad daugiau nei pusę, o aktyviems ir sportuojantiems žmonėms net 60-70 proc. visų dienos kalorijų sudarytų angliavandeniai. Apie trečdalį kalorijų – riebalai, o likusi dalis paliekama baltymams.
Ketogeninė mityba viską apverčia aukštyn kojomis. Ši mitybos kryptis paremta tuo, kad apie 70 proc. dienos kalorijų turi sudaryti riebalai, 20-25 proc. - baltymai ir vos penki procentai paliekami angliavandeniams. Maždaug po 1-2 savaičių tokios mitybos organizme pradeda gamintis ketonai.
Keto reiškia ketogenezę, kuri įvyksta, kai organizmas energijai gaminti pradeda deginti minėtus ketonus (iš riebalų), o ne gliukozę (iš angliavandenių). Reikalingas kiekis gliukozės šiuo atveju pagaminamas iš gaunamų baltymų.
Kaip jau supratote, ketoninę dietą sudaro didelė dalis riebalų (avokadai, alyvuogių aliejus, kokosų aliejus, sviestas, riebi žuvis ir kt.), baltymai (mėsa, žuvis, kiaušiniai ir kt.), o angliavandeniai gaunami tik iš daržovių. Vaisiai ir krakmolingos daržovės griežtai ribojami, grūdai ir jų produktai taip pat draudžiami.
Keto dieta pradėta taikyti 1921 metais, gydant vaikų epilepsiją. Pastebėta, kad ši mityba padeda pasiekti daug geresnių rezultatų nei vaistai. Pirmiausia vaikus gydyta 18-25 dienų badavimu geriant tik vandenį, siekiant iš organizmo išvalyti toksinus. 1921 m. endokrinologas R. Woodaytt pastebėjo, kad badavimo metu išskiriami tokie patys ketonai, kaip ir laikantis aukšto riebalų bei žemo angliavandenių kiekio dietos. R. Wilder pavadino šią mitybą ketogenine.
Vėliau ketogeninė mityba pradėta taikyti nutukimui gydyti. Šiandien šią mitybos kryptį rekomenduojama išbandyti net vėžiu sergantiems žmonės.
2004 m. Kuveito universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 83 nutukę žmonės. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip keto dieta paveikia organizmą jos laikantis ilgą laiką. Tiriamieji 24 savaites laikėsi ketogeninės dietos (angliavandenių kiekis ribotas iki 30 g). Tiriamieji turėjo aukštus cukraus ir cholesterolio rodiklius.
Įdomu tai, kad po 24 savaičių tiriamųjų kūno masės indeksas sėkmingai mažėjo, sumažėjo ir cholesterolio bei cukraus lygio rodikliai, o kenksmingų pakitimų šlapime nebuvo nustatyta.
Kaip bebūtų, garsi Niujorko dietologė K. Mancinelli nurodo, kad kiekvienas, kuris laikosi keto dietos, gali tikėtis skirtingų rezultatų. Tai priklauso nuo organizmo ir jo gebėjimo prisitaikyti deginti riebalus kaip pagrindinį kurą energijai gaminti. Keto mityba nerekomenduojama tiems, kurie turi širdies, kepenų, inkstų veiklos sutrikimų ar serga antrojo tipo diabetu.
K. Mancinelli įspėja, kad pirmoji savaitė tokios mitybos kai kuriems būna itin sunki. Net yra sukurtas terminas „Keto gripas“. Kamuoja silpnumas, galvos skausmas, pykinimas ir pan. Šie simptomai pasireiškia ne visiems. Tai labai individualu.
Taip pat svarbu paminėti tai, kad gydytoja nerekomenduoja laikytis šios mitybos visą laiką. Optimalu yra 4-6 savaitės. Ilgesnis laikas gali pakenkti sveikatai, kadangi atsisakoma reikalingų maisto grupių, svarbių maistinių medžiagų.
Jei šios dietos laikosi liekni, sveiki ir viršsvorio nekamuojami asmenys ir laikomasi ilgą laiką, gali pradėti reikštis sveikatos sutrikimai: susilpnėjęs imunutetas, sutrikęs virškinimas, sutrikusi hormonų sistemos veikla, odos problemos, antro tipo diabetas, inkstų akmenligė, stipriai slenkantys plaukai ir t.t.
Kitaip sakant, galima teigti, kad Keto mityba rekomenduojama esant tam tikriems susirgimams ar nutukimui. Jos galima laikytis tik trumpą laiką. Arba, esant nutukimui ar gydytojo rekomendacijoms, ilgesnį periodą, kol numetamas viršsvoris, pasiekiamas norimas sveikatos pagerėjimas.
Laikantis ketogeninės mitybos būtina stebėti kraujo ir šlapimo tyrimų rodiklius.
Šaltinis: „Kuras kūnui“
