Turintiems antsvorio jis pataria pirmiausia ne pradėti sportuoti, o sureguliuoti mitybą – badauti tam tikrą valandų kiekį.
„Jei turite antsvorio ir norite jo atsikratyti, nereikėtų pulti intensyviai sportuoti. Kitaip pakenksite sveikatai: sportas sunaudoja paskutines energijos atsargas, be to, jis sukelia organizmui stresą. Pirmiausiai reikia suderinti mitybą“, – teigia A. Unikauskas.
Pasak jo, turintiems antsvorio pirmiausia reikia jo atsikratyti pakeitus kai kuriuos valgymo įpročius. „Reikia sulaukti momento, kai, sutvarkius mitybą, svoris pradės mažėti. Be to, jei po sporto jaučiatės pavargę, reiškia, kad kažką darote ne taip. Geriausiai būtų pradėti nuo kasdienių pasivaikščiojimų bent po 30 minučių“, – tikina jis.
Geras būdas koreguoti mitybą, sako profesorius – badavimas tam tikrą valandų kiekį. Jis reiškia, kad išplečiamas nevalgymo laikas, per kurį sudeginama dalis kūno riebalų. Daktaras teigia, kad paroje reikėtų badauti 16 valandų, o kitas 8 – mėgautis mėgstamu maistu. Pavyzdžiui, sako jis, jei pradėsite valgyti 10 val. ryto, 18 val. jau reikėtų sustoti.
„Badavimas moko jūsų kūną energijai naudoti ne tik gliukozę, bet ir jūsų kūno riebalus – juos deginti“, – sako A. Unikauskas.
Pasak jo, badavimas padidina:
– jautrumą insulinui ir leptinui, todėl sumažėja lėtinių ligų rizika – nuo diabeto iki širdies ligų, įskaitant ir vėžį;
– tikimybę „adaptuoti riebalus“ – energijai pradėjus naudoti riebalus, mažėja alkio jausmas;
– tikimybę energijai naudoti kūno riebalus;
– augimo hormono gamybą, kuris atlieka svarbų vaidmenį sveikatai, išvaizdai ir lėtina senėjimo procesus.
Badavimas tam tikrą valandų kiekį sumažina:
– trigliceridų kiekį kraujyje, o kartu mažėja tikimybė susirgti širdies ligomis;
– lėtinio uždegimo procesus organizme;
– antsvorio ir metabolinio sindromo riziką;
– grelino lygį, taip pat žinomą kaip „alkio hormonas“, todėl mažėja persivalgymo tikimybė.
Tačiau, primena A. Unikauskas, tai nereiškia, kad laikantis siūlomo režimo galima valgyti bet ką. Pasak jo, tinkami produktai tokiam mitybos režimui – riešutai, žalios daržovės, kokosų aliejus, avokadai, kiaušiniai, jogurtas, sviestas, mėsa ir žuvys.
Pradėjus laikytis badavimo režimo reikėtų atsisakyti duonos, makaronų, bulvių, cukraus, perdirbtų maisto produktų.
„Pusryčiams rinkitės omletą su daug pjaustytų salotų lapų, agurkais ir avokadu. Pietums – keptą žuvį su daug salotų lapų, sėklų ir žalių pjaustytų brokolių. Vakarienei – salotos su vištiena. Visos porcijos gali būti didelės“, – pataria A. Unikauskas.
Gydytojas priduria, kad badavimo režimo laikymasis nėra dieta: „Tai turi tapti gyvenimo būdu. Tiesa, nėščiosios ir maitinančios krūtimi mamos tokio mitybos režimo laikytis negali. Atsargesniems reikėtų būti ir sergantiems diabetu.“
Parengė Gertrūda Stripeikytė.
