Svarbu ne tik ką, bet ir kada valgote: štai kada geriausia sėsti prie stalo

Naujas tyrimas parodė, kad laikas, kada valgote, yra toks pat svarbus, kaip ir tai, kas jūsų lėkštėje.

 Vis augantis tyrimas rodo, kad laikytis režimo gali būti daug lengviau, efektyviau ir pigiau.<br> 123rf nuotr.
 Vis augantis tyrimas rodo, kad laikytis režimo gali būti daug lengviau, efektyviau ir pigiau.<br> 123rf nuotr.
 Vis augantis tyrimas rodo, kad laikytis režimo gali būti daug lengviau, efektyviau ir pigiau.<br> 123rf nuotr.
 Vis augantis tyrimas rodo, kad laikytis režimo gali būti daug lengviau, efektyviau ir pigiau.<br> 123rf nuotr.
 Vis augantis tyrimas rodo, kad laikytis režimo gali būti daug lengviau, efektyviau ir pigiau.<br> 123rf nuotr.
 Vis augantis tyrimas rodo, kad laikytis režimo gali būti daug lengviau, efektyviau ir pigiau.<br> 123rf nuotr.
 Vis augantis tyrimas rodo, kad laikytis režimo gali būti daug lengviau, efektyviau ir pigiau.<br> 123rf nuotr.
 Vis augantis tyrimas rodo, kad laikytis režimo gali būti daug lengviau, efektyviau ir pigiau.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 9, 2019, 9:56 AM

Mančesterio universiteto (Anglija) mokslininkai ištyrė peles ir analizavo, kaip vidinis kūno laikrodis (kitaip – cirkadinis ritmas) veikia metabolizmą ir virškinimą.

Jie nustatė, kad kai valgome ir organizmas išskiria insuliną, jis veikia kūno laikrodį. Taip pat tai, kaip mūsų ląstelės reaguoja į jį.

Valgymas „neteisingu“ biologiniu laiku, t. y. vėlai naktį, sukelia insulino išsiskyrimą, kuris stimuliuoja baltymus tuo metu, kai jiems nereikia būti aktyviems.

Rezultatai prisideda prie vis daugiau tyrimų, rodančių, kad mūsų kūno laikrodis gali vaidinti svarbų vaidmenį išsivystant diabetui, nutukimui, medžiagų apykaitos ar širdies sutrikimams.

„Mes jau žinome, kad šiuolaikinė visuomenė kelia daug iššūkių mūsų sveikatai ir gerovei – dalykai, kurie laikomi įprastais, pvz., pamaininis darbas, miego trūkumas, sutrikdo mūsų kūno laikrodį“, – sakė daktaras Davidas Bechtoldas, universiteto dėstytojas, dirbęs su šiuo tyrimu.

Dabar, pasak jo, tampa aišku, kad cirkadinis sutrikimas didina daugelio ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas ir antro tipo diabetą, dažnumą ir sunkumą.

Visa gyvybė – augalai, grybai, gyvūnai, žmonės – sukurta būdrauti dienos metu.

Dabar, kai turime elektros energiją, kuri leidžia mums būti aktyviais ir produktyviais visą parą,  galime pažeisti natūralų gamtos ritmą, kai mūsų kūnas veikia sinchroniškai su aplinka.

Sveiko žmogaus kortizolio (streso hormono) kiekis didžiausias būna maždaug 8 val. – tai suteikia mums didelį energijos pliūpsnį, kad mus pažadintų (teoriškai). Šie lygiai labiausiai sumažėja kitą naktį apie 3 val., prieš pakylant vėl iki maksimumo 8 val.

Idealiu atveju 8 val. kortizolio kiekis pasieks viršūnę dėl saulės spindulių, jei ne žadintuvo signalas. Kai suskamba žadintuvas, antinksčius ir smegenis pradeda pumpuoti adrenalinas.

Ryto viduryje kortizolio koncentracija pradeda mažėti, o adrenalinas (energijai) ir serotoninas (nuotaikos stabilizacijai) kyla.

Vidurdienį medžiagų apykaita ir kūno temperatūra pakyla, kad mes išalktume ir pasiruoštume valgyti.

Po vidurdienio kortizolio koncentracija mažėja. Metabolizmas sulėtėja ir atsiranda nuovargis. Palaipsniui serotoninas tampa melatoninu, kuris sukelia mieguistumą. Mūsų cukraus kiekis kraujyje mažėja, o 3 val. kortizolio koncentracija nukrenta.

Sutrikus šiam ritmui sutrinka mūsų kūno hormonų ir cukraus kiekio pusiausvyra – ir tai matosi ant odos, sutrinka virškinimo procesas, kenčiama dėl streso. 

Tačiau laikytis režimo gali būti daug lengviau, efektyviau ir pigiau.

Dr. Michaelas Crupainas, prevencinės medicinos gydytojas, kuris buvo populiarios JAV televizijos laidos „The Dr. Oz Show“ konsultantu, parašė knygą šia tema.

Jo tyrimai rodo, kad valgymas su saule mūsų kūnui pats tinkamiausias. „Valgykite su saule, tai sureguliuoja jūsų cirkadinį ritmą, kuris yra jūsų kūno laikrodis, taip jūsų kūnas bus pasirengęs veikti efektyviau“, – sakė dr. M.Crupainas portalui „Daily Mail“.

Mūsų kūnas, turėdamas gauti energijos ryte, renkasi panaudoti angliavandenius, o valgant naktį suvalgytas maistas pradedamas kaupti riebalų pavidalu, jis nenaudojamas enegijai gauti. 

Dr. M.Crupainas, kuris dabar valgo pusryčius maždaug 8 val., ne visada propagavo tokį gyvenimo būdą. Tiesą sakant, kol jis pradėjo rašyti šią knygą prieš kelerius metus, jis buvo įpratęs valgyti sočias vakarienes ir visiškai praleisti pusryčius, o tai kelia širdies ligų riziką.

„Aš dirbau neurochirurgu naktį, todėl tiesiog buvo patogu valgyti tokį maistą“, – aiškino jis. Tai tapo jo įpročiu. Vėliau jis pradėjo daryti tyrimus šiai knygai.

Pasak jo, įpročių keitimas buvo neįtikėtinai lengvas. Jo įpročiai pasikeitė maždaug per mėnesį – tiek dabar jis rekomenduoja savo skaitytojams, sudaręs 31 dienų planą.

„Aš pradėjau dalį vakarienės pasilikti kitai dienai“, – sakė dr. M.Crupainas, mėgstantis pusryčiams suvalgyti vakarykščius šaltus makaronus. „Jūsų kūnas geriau virškina šaltus angliavandenius nei karštus“, – paaiškino daktaras.

Pasak jo, iki 15 valandos reikėtų gauti apie 75 proc. visų suvartojamų kalorijų.

Dr. M.Crupainas teigia suprantąs, kaip sudėtinga žmonėms, dirbantiems naktinėse pamainose. Sunku rekomenduoti valgymo planą, kai iš tikrųjų tuo metu neturėtumėme būdrauti.

Bet jis sako, kad geriausias dalykas, kurį galite padaryti, yra suplanuoti savo patiekalus ir užkandžius, kad išvengtumėte picos valgymo 3 val. nakties.

„Naktį lengva valgyti maistą, kuris nėra sveikas. Dirbdami naktinėje pamainoje turite planuoti šiek tiek daugiau nei kiti. Savo didžiausią maisto porciją suvalgykite prieš išvykdami į darbą ir pasiimkite sveikų užkandžių, tada suvalgykite lengvo maisto, kai grįšite namo.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.