„Pirmoji taisyklė kalbant apie vaikų mitybą – reikėtų atsiminti: nepradėkite gaminti atskirų patiekalų vaikams. Dažniausiai net restorane mes matome, kad yra vaikų ir suaugusių valgiaraštis. Bet kodėl neįtraukus į vaikų mitybą suaugusiųjų maisto?
Juk vaikui nebūtinai reikia valgyti dešreles, kukurūzus ar sausus pusryčius. Jeigu mes vaikui leisime rinktis, jie visada išsirinks.
Tad labai siūlyčiau vaiką maitinti tuo pačiu maistu, kurį valgome patys“, – kalbėjo T.Šliažaitė.
Ji pataria gaminti mėsos, žuvies patiekalus, ruošti bulves ir įtraukti bent vieną produktą, kurį vaikas mėgsta.
Kitas labai svarbus dalykas: nereikėtų užduoti vaikui atvirų klausimų. Pavyzdžiui, neklauskite: „Ko nori pusryčiams?“ Ką darysite, jei vaikas pusryčiams paprašys šokolado?
Geriau šį klausimą užduoti kitaip: „Ko nori pusryčiams – košės ar blynelių?“ Tuomet vaikas turės du pasirinkimus.
Tautvilė patarė panašiai elgtis ir su daržovėmis.
„Pripažinkime – dauguma vaikų nenori įtraukti daržovių į savo racioną. Tad reikėtų į vaiko lėkštę įdėti du produktus: pavyzdžiui, morkų ir brokolių. Tuomet paklausti - kurią daržovę valgysi: brokolį ar morką? Labai svarbu, kad visa šeima sėdėtų prie stalo. Ir nepamirškite – jei jūsų lėkštėje nėra daržovių, nesitikėkite, kad jas norės valgyti vaikai.
Labai dažnai vaikai įvertina, ką valgo suaugusieji. Tad jei norite, kad vaikai maitintųsi sveikiau – patys valgykite sveikesnius produktus“, – patarė T.Šliažaitė.
Jos teigimu, labai svarbu ir tai, kad vaikas dalyvautų ruošiant maistą. Mat jeigu vaikai ruošia maistą, jie patys linkę jį suvalgyti.
„Atminkite – ruošdami kokį nors patiekalą, įtraukite nors vieną ingredientą, kurį, žinote, kad vaikai valgys. Pavyzdžiui, prieš mano akis yra dešrelės, sausi pusryčiai ir kukurūzai. Mano patarimais yra toks: jeigu žinote, kad vaikas valgys kukurūzus, net ir lėkštėje prie vištienos, bulvių ar brokolių, įdėkite ir kukurūzų.
Labai dažnai bijome, kad jeigu vaikai nieko nesuvalgys, badaus. Iš tiesų vaikai pakankamai protingi, žino, kada išalksta ir savęs badu nemarina. Svarbu, kokią kalbą mes naudojame prie stalo. Jeigu vaikas sako: „Viskas, pavalgiau, noriu eiti nuo stalo“, vietoje draudimų nueiti, nes nepabaigė valgė, pabandykite naudoti pozityvią kalbą. Sakyti teigiamai: „Taip, galėsi nueiti nuo stalo, kai visi šeimos nariai pavalgys.“
Didžiulis skirtumas – jeigu vaikui sakome „ne“, jis nori priešintis. Jeigu atsakome „taip“ – jis supranta, kad gaus to, ko iš mūsų nori“, – patarė T.Šliažaitė.
Kitas labai svarbus dalykas - reikėtų tinkamai kalbėti su vaikais.
Tautvilė prisiminė atvejį iš savo praktikos, kad vaikas nemėgo žuvies, bet mėgo vištieną. Ji rekomendavo tėvams žuvį vadinti jūros vištiena.
„Suprantu, kad tai baltas melas, bet vaikui pavadinus žuvį jūros vištiena, jis pradėjo ją valgyti“, – atskleidė mitybos specialistė.
Ji ragina nepamiršti ir to, kad vaikams labai svarbu, kaip maistas atrodo - nepilkite padažų, nes vaikai mėgsta, kai maistas yra pateikiamas atskirai, įdomių formų. Investuokite laiko ir lėšų į įdomesnius indus ar formeles ir įtraukite vaiką į maisto ruošimą.
Dar labai svarbus dalykas yra desertai. Nesinaudokite desertais kaip skatinimo priemone - „jei suvalgysi vakarienę, gausi desertą“. Tuomet vaikas desertą dar labiau išaukštins ir manys, kad jį gaus tik tuomet, kai bus geras.
T.Šliažaitė geriau siūlo įsivesti desertų dienas: šeimoje susitarkite, kad desertai valgomi tam tikromis dienomis ir sakykite vaikui, kad jis galės gauti desertą penktadienį ar šeštadienį.
„O pabaigai norėčiau palinkėti – nenuleiskite rankų. Jeigu vaikas sako, kad nemėgsta brokolio, pabandykite tą brokolį dėti ir dėti į lėkštę, kol vieną dieną jūsų nuostabai jis gali tą brokolį suvalgyti. Nesureikšminkite tų produktų, kurių vaikai nemėgsta. Jeigu nemėgsta – gali pastumti į šalį ir valgyti tai, kas patinka.
Nėra vienos taisyklės, kaip elgtis su vaikais – išbandykite visus šiuos patarimus ir atraskite jums tinkamiausias. Ir nepamirškite naudoti pozityvios kalbos“, – patarė T.Šliažaitė.
