Tiesa, tiek patyrę, tiek pradedantys žygeiviai patvirtins, jog toks nuotykis virsta tikru išbandymu ne tik kojoms, bet ir skrandžiui. Tad ką svarbu žinoti susiruošus į pirmąjį žygį bei koks maistas tinkamiausias minant ne pačiu trumpiausiu taku?
Mažesnis šokas organizmui
Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, ilgesnės kelionės pėsčiomis visuomet pareikalauja fizinės ištvermės, o ši iš dalies priklauso ir nuo to, ką ir kiek mes valgome.
Pirmoji taisyklė, anot V.Juodkazienės, yra tinkamas organizmo aprūpinimas skysčiais, todėl žygio metu būtina gerti daug vandens ir turėti pakankamas jo atsargas: „Jei keliaujama apie 50 km, būtina išgerti ne mažiau kaip 3 litrus vandens, o einant 100 km rekomenduojama suvartoti net apie 6 litrus vandens.“
V.Juodkazienė teigia, jog ne mažiau svarbus ir pats pasiruošimas žygiui.
„Bent dieną prieš ilgas distancijas patariama valgyti lengvesnį, tačiau maistingą ir visavertį maistą. Pasirūpinkite, kad vakarienė būtų praturtinta garuose virtomis ar šviežiomis daržovėmis – tam puikiai tiks cukinijos, morkos, brokoliai, įvairios ankštinės daržovės. Taip pat dera neriebių baltymų turintis maistas, pavyzdžiui žuvis, kiaušiniai, balta mėsa. Galite gaminti trintas sriubas, troškinius“, – pataria V.Juodkazienė.
Pusryčiai prieš žygį, maisto ekspertės siūlymu, taip pat turėtų būti lengvi, bet maistingi – idealiausiu pasirinkimu V.Juodkazienė laiko visagrūdes košes.
Alkis kelionėje neišvengiamas
Ruošiantis kelionei ekspertė siūlo apsirūpinti sveikais užkandžiais. „Tam puikiai tinka įvairūs riešutai, džiovinti vaisiai, sveikuoliški sausainiai ar batonėliai. Neprošal turėti ir gero juodo šokolado. Svarbu, kad maistas teiktų energijos ir sotumo, tačiau nepareikalautų daug jėgų jam virškinti bei neapsunkintų organizmo“, – pabrėžia pašnekovė.
V.Juodkazienė įsitikinusi, jog žygio meniu turėtų būti iš anksto apgalvotas.
„Skirkite laiko ir apmąstykite, ką iš tiesų vertėtų su savimi neštis į žygį – juk vietos kelionės krepšyje turi rasti ne tik maistas, bet ir kiti būtinieji atributai. Jei galimybės leidžia, galima šildyti maistą ar netgi jį virti specialiuose prikaistuviuose, kitu atveju rekomenduoju rinktis tai, ką galima valgyti ir šaltą. Pavyzdžiui, pasiimkite keletą riekių visagrūdės duonos, skardinę tuno, indelį humuso, pjaustytų daržovių, keletą vaisių. Pagrindiniam patiekalui galite iš anksto pasiruošti ankštinių augalų troškinį, kuris net ir be mėsos gali būti puikus baltymų ir angliavandenių šaltinis“, – rekomenduoja IKI maisto ekspertė.
Kas užima svarbiausia vietą kuprinėje?
Ne vieną dešimtį įvairių distancijų žygių įveikęs Šarūnas Dignaitis liepos mėnesį leidosi į įspūdingą žygį po Lietuvą „Ačiū už pamokas!“, kurio tikslas yra atkreipti dėmesį į būtinus švietimo pokyčius ir padėkoti visiems, kurie jau spėjo prie jų prisidėti. Idėjos autorius sako, jog išėjimas į gamtą suartina su jos didybe, padeda išvalyti mintis, sustiprina tiek dvasinę, tiek fizinę žmogaus būklę.
Tiesa, čia pat Š.Dignaitis priduria, jog leidžiantis į ilgesnius žygius, kurie trunka daugiau nei parą, kiekvienas keliautojas susiduria su įvairiais iššūkiais, ir maisto klausimas yra vienas jų.
„Man žygiuose svarbiausias dalykas yra vanduo. Visuomet apgalvoju, kokį atstumą eisiu, pagal tai vertinu, kiek vandens reikia išgerti, kiek ir kur galėsiu pasipildyti jo atsargas. Karštuoju metų laiku gerti daug skysčių yra itin svarbu“, – pasakoja Š.Dignaitis.
Namų pojūtį primena šiltas maistas
Kalbėdamas apie maistą žygių mylėtojas sako, jog jau įpratęs su savimi nešiotis maisto prikaistuvį, todėl, susiruošęs į ilgesnių distancijų keliones, jau įprato gamintis lauko sąlygomis: „Pusryčiams beveik visuomet verdu košes, naudoju greitai paruošiamas, tačiau atsižvelgdamas į maistinę jų vertę. Šiltas maistas visai dienai nuteikia gerai, suteikia energijos. Taip pat kiekvieną rytą turiu ritualą – išgerti puodelį arbatos“.
Ilguose žygiuose, pasak jo, labai svarbu neapsikrauti daiktais, tad ir maisto atsargas irgi reikėtų rinktis apgalvotai.
„Aš visuomet su savimi turiu lengvų užkandžių: riešutų, džiovintų vaisių, sveikuoliškų batonėlių. Stengiuosi per parą sunaudoti reikiamą kalorijų kiekį, nes žygiuojant išeikvojama labai daug energijos. Mano kuprinėje taip pat dažnai galima rasti įvairių konservų. Eidamas pro miestelius, nevengiu užsukti į vietines parduotuvėles, kur nusiperku kokį skanėstą. O keliaujant po atokesnius kaimelius, pasitaiko, kad ir vietos gyventojai pavaišina duonos kepalu ar naminėmis dešromis“, – pasakoja Š.Dignaitis.
Žygeivis išsidavė, jog dėl pastarojo žygio netgi atsisakė daugybę metų puoselėtos vegetarinės mitybos ir grįžo prie mėsiškų patiekalų.
Valgyti lauke – kur kas daugiau maloniau
„Dar vienas svarbus momentas, kurio nepaneigs nei vienas keliautojas ar gamtos mylėtojas yra tai, jog gryname ore maistas yra kur kas skanesnis nei uždaroje patalpoje. Kartais po daugybės įveiktų kilometrų stabteliu gražioje vietoje, valgau sumuštinį, ir atrodo, jog tokio skanaus dar niekad nesu ragavęs“, – valgymo lauke malonumą pabrėžia Š.Dignaitis.
Šiai minčiai antrina ir prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. Anot jos, šiltuoju metų laiku stebimas kur kas didesnis jau paruoštų valgyti maisto produktų ir užkandžių populiarumas.
„Vasarą kaip niekad norisi daugiau būti gryname ore ir kuo mažiau laiko leisti virtuvėje. Natūralu, kad žmonės perka valgyti jau paruoštus, patogiai supakuotus ir dažnai net įrankiais papildytus patiekalus, kuriuos patogu pasiimti su savimi į gamtą. Siūlome įvairių rūšių salotas, sumuštinius, vaisių rinkinius, įvairiomis užtepėlėmis pagardintus daržovių asorti, ką tik iškeptas bandeles su įvairiais įdarais“, – apie tai, ką galima valgyti gamtoje, pasakoja B.Čaikauskaitė.
