Žmonėms sunku laikytis dietų, nes mes dažnai būname alkani. Kai maistas yra taip lengvai pasiekiamas, tai ir valgai visada – kartais dėl alkio, kartais dėl nuobodumo, o kartais tiesiog bandydamas susikaupti.
Kadaise maistas nebuvo taip lengvai pasiekiamas ir žmonių valgio režimas nebuvo toks tankus – kartais tekdavo ir pabadauti.
Dabar žmonės bando atkurti tą natūralų mitybos ritmą. Dažniausiai pasirenkamas valgymo laiko apribojimas (valgoma tik 6-8 valandas per dieną) arba laikomasi 5:2 dietos (penkias dienas valgoma įprastai, o dvi apsiribojama 500-600 kalorijų per dieną).
Tai tikrai padeda numesti svorio, bet ar padeda sveikatai?
Markas Mattsonas, Johnso Hopkinso Medicinos mokyklos mokslininkas, jau 25 metus tyrinėja trumpalaikį pasninkavimą ir 20 metų pats laikosi šio mitybos plano. Jis peržvelgė didžiulį pluoštą mokslinės literatūros, kurioje apibūdinami žmonių ir gyvūnų tyrimai, atskleidžiantys protarpinio badavimo poveikį.
Apibendrindamas visą per 25 metus sukauptą informaciją M.Mattsonas teigia, kad valgymo periodo keitimas alkiu turi didžiulės naudos, nes aktyvuojamas metabolinis jungtukas.
Metabolinis jungtukas – tai mechanizmas, kuris įsijungia, kai ląstelės išnaudoja greitai pasiekiamos energijos atsargas ir pereina prie riebalų deginimo.
Tyrimai rodo, kad reguliarus metabolinio jungtuko aktyvavimas padeda organizmui tapti atsparesniam dirgikliams, slopina uždegiminius procesus, pagerina cukraus lygio kraujyje reguliavimą. Dauguma vakariečių valgo tiek, kad metabolinis jungtukas lieka „pertekliaus“ pozicijoje, kuomet energijos atsargos yra ne deginamos, o kaupiamos.
Vienas tyrimas, pavyzdžiui, įtraukė 100 antsvorio turinčių moterų ir parodė, kad 5:2 dieta padeda mesti svorį lygiai taip pat gerai, kaip ir kalorijų ribojimas, tačiau tuo pačiu leidžia išlaikyti sveiką jautrumą insulinui, o ir pilvo riebalai tirpsta greičiau.
Pilvo riebalai yra siejami su visa eile sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas ir diabetą. Taigi, nors yra ir kitų būdų numesti svorį, trumpalaikis badavimas, panašu, padeda efektyviau sumažinti su antsvoriu siejamų ligų riziką.
Tiksliau, toks periodinis mitybos ritmas yra rekomenduotinas ir antsvorio neturintiems žmonėms. Štai Toronto universiteto tyrimas, įtraukęs 220 sveikų žmonių, parodė, kad ilgalaikis protarpinis pasninkavimas pagerina protinę veiklą. Tyrimo dalyviai tokios dietos laikėsi dvejus metus.
Tačiau trumpalaikis badavimas vis dar turi ir neigiamą pusę. Visų pirma – žmonėms sunku pereiti prie naujo režimo, nes jie jaučiasi alkani ir irzlūs. Mattsonas pabrėžia, kad reikia maždaug dviejų savaičių, kol organizmas prisitaiko prie naujo mitybos režimo, o vėliau nemalonūs pojūčiai pranyksta.
Mokslininkai taip pat dar negali tiksliai paaiškinti metabolinio jungtuko mechanizmo, todėl ateityje tam bus skiriamas didesnis dėmesys.
