Bet dabar mokslininkai turi jus nuliūdinti – BPA neturintis plastikas gali turėti kitų chemikalų, kurie skatina uždegiminius procesus ir nutukimą. Bisfenolis A yra naudojamas plastiko sintezei. Jį galima aptikti polikarbonato, epoksidinės dervos, polisulfono ir kitokio plastiko gaminiuose. BPA turintis plastikas yra stiprus, gali būti permatomas, nes pats BPA yra bespalvis.
Problema ta, kad BPA yra ksenoestrogenas – ši medžiaga kūne gali apsimesti estrogenu ir gali sujaukti hormonų pusiausvyrą. Tiesa, tai yra labai kontroversiška tema. Ne vienas tyrimas įrodė, kad BPA yra saugus naudoti. Jis netirpsta vandenyje, todėl žmogus gauna tiesiog neįsivaizduojamai mažas jo dozes. Europos maisto saugos tarnyba patvirtino, kad BPA yra saugus visoms žmonių amžių grupėms, tačiau Europos cheminių medžiagų agentūros mokslininkai teigia, kad su BPA reikėtų elgtis atsargiai, nes tai yra trukdis endokrininei sistemai.
Iš tikrųjų, net nesvarbu, ar BPA yra kenksmingas sveikata. Svarbu tai, kad žmonės šio chemikalo bijo, todėl ieško būdų jo išvengti. Verslas yra pasirengęs tokių BPA neturinčių plastikų pasiūlyti, bet tai yra nemažas iššūkis, nes bisfenolis A yra pakankamai svarbus plastiko gamybai. Jis dažnai pakeičiamas bisfenoliu AF (BPAF), kas yra šiokia tokia gudrybė. Taip, toks plastikas neturi BPA, bet BPA ir BPAF skiriasi labai nedaug.
Aišku, kadangi BPAF poveikis žmogaus sveikatai tyrinėtas mažai, žmonės nežino, ką ir galvoti apie šią medžiagą. Dabar JAV mokslininkai iš sveikų moterų paėmė riebalų, iš kurių išskyrė preadipocitų – nesubrendusių riebalų ląstelių. Jos buvo pamaitintos nedidele BPAF doze, o tada joms buvo leista subręsti. Mokslininkai iš arti stebėjo visą procesą ir pastebėjo nerimą keliančių ženklų.
Šių riebalinių ląstelių mitochondrijų veikla buvo sutrikusi, buvo matomi uždegimo požymiai. Uždegimas riebaliniame audinyje veda link nutukimo ir metabolinio sindromo. Mokslininkai taip pat pastebėjo, jog BPAF padidino lipidų kaupimąsi šiose ląstelėse, dar labiau sutrikdydamas jų funkciją.
Taigi, mokslininkai mano, kad BPAF plastikas gali skatinti nutukimą. Tiesa, kad tai patvirtintų, mokslininkai turės atlikti tyrimus su žmonėmis ar bent jau audiniais, ne tik ląstelėmis. Bet kuriuo atveju, šis tyrimas verčia susimąstyti apie BPA neturinčio plastiko žalą.
Vien tai, kad vienas ar kitas daiktas neturi kokios nors žalingos medžiagos, nereiškia, kad tai yra sveikatai nekenksminga medžiaga. Jei mokslininkai paskelbtų, jog ir BPA ir BPAF yra žalingi žmogui, šie junginiai būtų pakeisti kuo nors nauju, bet nebūtinai saugesniu. Todėl į tokias madingas naujoves visada reikėtų žiūrėti atsargiai.
