Kaip ir 4 metų laikai, taip ir žmogaus organizmo 4 skirtingi bioritmų ciklai turi savo išskirtinių bruožų, kuriais jis privalo pasinaudoti.
Maistas tampa ne tik malonumo bei gerų emocijų šaltiniu, bet ir įgauna “funkcinio maisto” apibūdinimą.
Pasirūpinkite tinkama hidratacija
Remiantis bendromis rekomendacijomis, vienam kilogramui kūno svorio žmogus privalo gauti 25-30 ml vandens. Taigi vidutiniškai per parą žmogus privalo išgerti nors 2 litrus vandens.
Dietologas Edvardas Grišinas pabrėžia, kad profesionalių sportininkų/atletų skysčių poreikis yra visiškai kitoks – jis gali skirtis priklausomai nuo sporto šakos stiliaus, treniruočių trukmės, amžiaus, prakaitavimo tempo, treniruočių aplinkos sąlygų bei nuo kitų veiksnių įtakos.
Tačiau visiems galioja paprasčiausia taisyklė: jautiesi ištroškęs? Gerk!
Prisiminkite, kad ne vien skysčiai gali aprūpinti mūsų hidratacijos poreikius. Dauguma maisto produktų taip pat pasižymi dideliais skysčių kiekiais. Trys-keturios porcijos uogų, šviežių daržovių per dieną, ir jau būsite užtikrintas, kad ne tik gavote reikiamų mikroelementų puokštę, bet kartu ir aprūpinote savo kūną skysčiais.
Šalti ar karšti gėrimai?
Bendra rekomendacija, kuria dalijasi E.Grišinas: skysčiai privalo būti kambario temperatūros. Pagrindinis būdas, kaip galime padėti savo organizmui atvėsti, yra leisti jam išprakaituoti. Tai normali, sveika fiziologinė reakcija į karštį, nors dažnai mūsų vertinama kaip gėdinga.
Gerdami šaltus gėrimus pagerėjimą pajaučiame iš karto. Deja, tai trumpalaikis pojūtis, nes didesni kiekiai šalto gėrimo gali sukelti kraujagyslių konstrikciją bei sustabdyti šilumos atidavimo procesus.
Todėl geriau likti prie šiltų ar kambario temperatūros gėrimų, dažniau siekiant skysčių pusiausvyros balanso.
Hidratacijos indeksas
Kiekvieną gėrimą galime apibūdinti pagal jo tinkamumą suteikti žmogaus organizmui tam tikrą kiekį skysčių.
Kaip teigia dietologas, šioje kategorijoje pirmauja (galbūt kažkieno nuostabai) pienas bei rehidrataciniai tirpalai. Tyrimai rodo, kad šių produktų vartojimas geriausiai atstato skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Tačiau šių skysčių gausus ir kasdienis vartojimas daugumai gali tapti iššūkiu.
Vanduo – pats prieinamiausias ir universaliausias skysčių šaltinis. E.Grišinas sukonkretina: kalbama apie tyrą, gazuotą arba negazuotą, vandenį, be jokių priemaišų, saldiklių, priedų.
Bet ne arbatos gėrimus. Taip pat į šią kategoriją galima būtų įtraukti natūralias arbatas, jeigu laikomasi rekomenduojamo arbatos gėrimo kiekio. Jeigu per dieną žmogus išgers 7 puodelius arbatos ar daugiau, teinas, esantis arbatoje, gali imti strigdyti skysčių balansą. Cukruoti arbatos gėrimai, net ir pažymėti „eko“ ar „bio“ ženklais, tokiomis savybėmis nepasižymi, o kartais ir atvirkščiai – priverčia žmogų dar labiau norėti gerti.
Nepamirškime, kad šiuo atveju su saldžiaisiais gėrimais gauname dar ir papildomo cukraus, kuris, vartojamas dideliais kiekiais, gali ženkliai pabloginti žmogaus sveikatą.
O jei vanduo – nuobodu?
Išlepinti ypač intensyvaus skonio gėrimų ne visada norime gerti tyrą vandenį. Kuo jį gardinti, kad būtų ir skanu, ir sveika?
Vandeniui paskaninti labai tinka vaisių gabalėliai. Pavyzdžiui, citrinos, apelsino riekelės suteiks vandeniui saldumo ir rūgštumo, o jų žievelėje esantys eteriniai aliejai – malonaus kvapo.
Šaldytos uogos vandenį ir atvėsins, ir paskanins. Taip pat labai tiks ir prieskoninių žolelių lapeliai, ypač mėta ar bazilikas. Netikėtas, labai gaivus priedas – keli agurko griežinėliai.
Jei šviežių vaisių po ranka nėra, o gal tiesiog norisi ko nors dar ryškesnio ir įdomesnio, pasiruoškite šaltos arbatos. Kaip teigia įmonės „Skonis ir kvapas“ arbatos ekspertas Andrius Žilinskas, vaisinės, raibsteglių (raudonoji) ar žolelių arbatos neturi teino (netonizuoja), todėl labai tinka gaivintis. Vaisinėms arbatoms būdingas ir natūralus saldumas ir rūgštumas, kuris gėrimą padaro dar turtingesnį, raudonoji arbata tiks švelnių, subtilių skonių mėgėjams, o žolelės – tradiciniams skoniams. Reikėtų saikingai vartoti vaistinėmis savybėmis pasižyminčias žoleles.
Šalto maisto ar gėrimų skonis paprastai jaučiamas švelniau, nei karšto, todėl ryškesniam skoniui išgauti, patartina ruošti stipresnę ištrauką. Rinkdamiesi kokybišką, birią arbatą, kurių ingredientus pamatyti galima plika akimi, būsite tikri dėl tikro, natūralaus skonio ir kokybės.
Arbatos ekspertas Andrius Žilinskas dalinasi patarimais, kaip skaniai pasiruošti arbatos vasarą
Karštas plikymas labiausiai tinka vaisinėms ir raudonosioms arbatoms, kurios vasarą taps žaismingais, spalvingais, gaivinančiais gėrimais, tinkančiais visai šeimai.
Šaltajai arbatai paruošti naudokite 2–3 kartus daugiau arbatžolių nei įprastai ruošdami puodelį karšto gėrimo – taip pagaminsite ryškų ir aromatingą koncentratą
- Užplikykite karštu (95-100°C) vandeniu ir palaikykite ~10 min.
- Arbatžoles nukoškite šiek tiek jas paspausdami, kad išskirtų visą skonį
- Skubantiems – trečdalį stiklinės pripildykite paruoštos arbatos ir 2/3 skirkite ledo kubeliams
- Jei arbatos ruošimui turite daugiau laiko, tiesiog palikite ją atvėsti. Sandariai uždarytą galite atvėsinti ir šaldytuve. Atvėsusią galima maišyti su ledukais (atvėsusiai arbatai jų reikės mažiau), gazuotu stalo vandeniu, sultimis.
- Skaninkite vaisių gabalėliais, šaldytomis uogomis (labai tiks ir vietoj ledukų!), šlakeliu sulčių, mėtos ar baziliko šakele.
Rezultatas – žaismingi, spalvingi gaivinantys gėrimai, tinkantys visai šeimai.
Šaltas plikymas, vadinamasis „cold brew“, labiausiai tinkamas žaliosioms arbatoms. Tai gaivinantis ir rafinuotas gėrimas, puikiai derantis su nesaldžiais užkandžiais. Ką svarbu žinot ruošiant šalto plikymo arbatas.
- Arbatžolių dėkite įprastą kiekį, dažniausiai puodeliui – apie 3 g
- Užpilkite šaltu vandeniu ir palikite nuo pusvalandžio iki kelių valandų
- Pateikite balto ar raudono vyno taurėse, taip leisdami atsiskleisti arbatos aromatui
Su kiekvienu maistu išgerkime nors po stikline vandens, teikime didesnį dėmesį natūraliems gėrimams, bei prisiminkime: klausykime savo organizmo bei jo poreikių, bet nesikliaukime subjektyviomis kitų žmonių nuomonėmis ir būtinybėmis.
