Daugelis lietuvių neįsivaizduoja savo mitybos raciono be mėsos, bet dažnai pamiršta žuvį. Deja, vartoti žuvį kartą per mėnesį ar savaitę tikrai nepakanka. Mitybos specialistai sako, jog žuvies patiekalus rekomenduojama valgyti bent 3 kartus per savaitę.
Polinesočiosios riebalų rūgštys – sveikai širdies veiklai
Didžioji žuvų paslaptis – jose esančios pagrindinės žmogui reikalingos maistinės medžiagos. Be daugeliui žinomo lengvai virškinamo baltymų kiekio, žuvyse gausu ir naudingųjų riebalų.
Polinesočiųjų riebalų žmogaus organizmas pats nepajėgia pasigaminti, todėl jų būtina gauti su maistu. Šių riebalų svarbos nevalia nuvertinti – stygius organizme gali turėti įtakos įvairiems sveikatos sutrikimams. Daugiausiai polinesočiųjų riebalų rūgščių, ypač omega-3 riebiųjų rūgščių, turi riebesnės žuvys, tokios, kaip karpis, eršketas, plačiakaktis, amūras ar ungurys.
Reguliarus šių žuvų vartojimas užtikrina normalią širdies veiklą, sumažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios Lietuvoje – viena dažniausių mirties priežasčių. Polinesočiųjų riebalų rūgštys mažina tikimybę susirgti Alzheimerio liga bei patirti insultą. Taip pat įrodyta šių riebalų teigiama įtaka protiniam vystymuisi, intelekto koeficientui, imuninei sistemai ir net svoriui.
Anot maisto technologės Ramintos Bogušienės, žuvys turi mažiau vadinamo blogojo cholesterolio ir kalorijų, tad yra vienas geriausių pasirinkimų siekiant pakoreguoti kūno formas.
„Riebių žuvų tikrai nereikėtų vengti. Įrodyta, jog žuvies riebalus organizmas ypač lengvai įsisavina, o žuvyse esančios veikliosios medžiagos pasižymi žmogaus kūno riebalus skaidančiomis savybėmis. Žinoma, kaip ir visus produktus, riebias žuvis rekomenduojama vartoti saikingai, o paruošti – teisingai“, – pasakoja R.Bogušienė.
Vitaminų šaltinis – grožiui, imunitetui ir nervų sistemai
Žuvys turtingos ne tik baltymais ir polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, bet ir riebaluose tirpiais vitaminais A, D bei vandenyje tirpiais B grupės vitaminais.
Vitamino D trūkumas aktualus daugeliui lietuvių, ypač šaltuoju metų laiku, kuomet saulėtų dienų pasitaiko vis mažiau. Į valgiaraštį įtraukti žuvies patiekalai užtikrins, kad vitamino D atsargos taip dramatiškai nesumažėtų net ir žiemą. Normalus jo kiekis sustiprins imunitetą, tad tikėtina, jog rečiau kamuos įvairios peršalimo ligos. Taip pat vitaminas D naudingas kaulų struktūrai, kalcio apykaitai, miego kokybei ir odos gyvybingumui.
Ne paslaptis, jog vitaminas A itin svarbus akims, tad pakankamas jo kiekis organizme padės išvengti akių ligų ir sustiprins regėjimą. Ne mažiau svarbūs ir žuvyse esantys B grupės vitaminai, kurie atsakingi už normalią nervų sistemos veiklą. Nuolatinis šių vitaminų stygius gali nulemti miego sutrikimus, energijos stoką, susilpnėjusį atsparumą stresui ir atminties problemas.
Svarbu atminti, jog žuvys įvardijamos nepamainomu šių vitaminų šaltiniu ne be reikalo. Maistinės medžiagos, gaunamos iš žuvų, žymiai geriau ir greičiau pasisavinamos nei iš kitų maisto produktų.
Kur gausiausia maistinių medžiagų
Maisto technologės teigimu, visuomet naudingiau rinktis šviežias Lietuvos žuvininkystės tvenkiniuose išaugintas žuvis. Šios žuvys turės daugiausiai maistinių medžiagų, o šviežias žuvis atskirti bus nesudėtinga pagal akis, žvynus, pelekus ir žiaunas.
„Sveikų, šviežių tinkamai laikomų žuvų akys turi būti iškilios, skaidrios, drėgnos, apvalios, vyzdys juodas, neapsiblausęs. Pelekai ir žvynai turi būti sveiki, tvirti, drėgni. Senų žuvų pelekai bei žvynai yra trapūs, lūžtantys ar iškrentantys vos švelniai užkabinus nagu“, – primena R.Bogušienė pridurdama, jog ne mažiau svarbus ir paruošimas.
Gaminant žuvų patiekalus rekomenduojama naudoti kuo mažiau ingredientų, kad nebūtų sugadintas skonis, o terminio apdorojimo metu ją apdoroti taip, kad būtų išsaugotos naudingosios maistinės medžiagos.
Tai reiškia, kad žuvų nereikėtų gruzdinti, skrudinti ir kepti tešloje keptuvėje. Siekiant pasisavinti kuo daugiau naudingų maistinių medžiagų, verčiau žuvį garinti gariniame puode ar kepti orkaitėje.
