Kūno svorio reguliavimas jau nuo pirmojo XX amžiaus dešimtmečio kėlė nemenką susirūpinimą. Jau tuomet radosi įrodymų, siejančių mirštamumą su nutukimu. Tad kaip ir daugybėje šiuolaikinių dietų, ankstyvosiose buvo akcentuojama: mažai angliavandenių ir jokio cukraus.
Tuo metu viena populiariausių buvo Bantingo dieta, kurią 1863-iaisiais sukūrė anglas Williamas Bantingas (1796–1878). Jis šį mitybos būdą pasitelkė pats norėdamas sulieknėti, nes buvo nutukęs.
Dietos aprašymas tada pasirodė daugybėje sveikatos žinynų ir moterims skirtų žurnalų. Bantingo dietos esmė – vartoti kuo daugiau baltymų ir kuo mažiau angliavandenių, tai reiškė vengti kiaulienos, alaus, bulvių ir duonos.
Bantingo dieta, pagal kurią rekomenduojamas mažai angliavandenių turintis maistas, davė pavyzdį kitoms tuo metu atsiradusioms dietoms. Pavyzdžiui, sausoji dieta nurodė suvartoti ne daugiau nei vieną pintą (apie 473 ml) skysčių per dieną.
Tai reiškė – jokios sriubos, jokių padažų ir alkoholinių gėrimų, taip pat vengti kepinių iš tešlos, pudingo, šviesios duonos, bulvių ir cukraus.
Kitos dietos planas 1905 metais buvo išdėstytas žurnale „Home Science Magazine“: vengti angliavandenių turinčio maisto ir skysčių pertekliaus ir per dieną nueiti keturias mylias (apie 6,4 km).
Iki trečiojo dešimtmečio dietos buvo toli gražu ne tik moterų sritis. Tačiau tarpukariu troškimas lieknėti dėl sveikatos buvo prilygintas grožio sąvokai ir tai tapo moterų siekiamybe.
Būtent trečiojo dešimtmečio „naujos“ moters idealas – lieknas, ne vien moteriškų, bet ir vyriškų kontūrų turintis kūnas, išryškinama moters jėga padėjo šiuo laikotarpiu išpopuliarėti įvairioms dietoms.
Britų žurnale „Woman’s Outlook“ 1926 metais buvo detaliai aprašytas susižavėjimas kūno riebalų mažinimu, o svarstyklės tuo metu tapo kiekvienų namų būtinuoju prietaisu.
Tai lėmė, kad atsirado dar daugiau dietų. Pavyzdžiui, gydytojo Williamo Hay (1866–1940) pavarde pavadinta dieta siūlė vengti tam tikrų maisto derinių, kad kūne būtų juntama pusiausvyra, o škotų psichiatras Eustace’as Chesseris (1902–1973) patarė visiškai atsisakyti maisto, kuriame yra angliavandenių.
Angliavandenių vengimas ir toliau buvo populiariausių dietų pagrindas. Pagal 1929 metais „Daily Mail“ aprašytą griežtą 18 dienų dietą žmonėms buvo siūloma priešpiečiams valgyti tik pusę greipfruto, vieną kiaušinį, riekelę skrudintos duonos, šešis gabalėlius agurko, arbatos arba kavos, o vakarienei – du kiaušinius, vieną pomidorą, saują salotų ir vėl pusę greipfruto.
Lieknėjimui skirtos dietos per karą buvo užmirštos, bet šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje jos buvo neregėtai populiarios. Pokariu žmonės atsigavo ir vidutinis kūno svoris padidėjo, tad moterys ėmė domėtis, kaip sulieknėti. Kaip ir anksčiau, dietose dominavo mažas angliavandenių kiekis.
Baigiantis septintajam dešimtmečiui išpopuliarėjo porcijų dydžio ribojimas ir kuo mažesnio kalorijų kiekio suvartojimas. 1968 metais žurnale „Woman’s Own“ pateikta trijų dienų skysčių dieta siūlė valgyti po du kiaušinius, gerti po dvi pintas (apie 1 litrą) šviežio pieno, valgyti po du apelsinus ir vieną šaukštelį alyvuogių aliejaus, o citrinų arbatos arba kavos buvo galima gerti tiek, kiek širdis geidžia, tik be jokio cukraus!
Kūrėsi lieknėjimo klubai, svorio mažinimo receptai virto verslu ir dietos vis labiau tolo nuo pirminės savo esmės, kurioje nutukimas buvo siejamas su prasta sveikata.
Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais svorio kontrolė tapo kur kas platesne sąvoka nei lieknėjimo būdai. Moterų žurnaluose šalia mitybos buvo vardijami pagalbos sau įrankiai, kaip tapti laisva, nepriklausoma moterimi. Kad moteris galėtų pasiekti vidinę pusiausvyrą, jai buvo patariama ne tik kontroliuoti savo svorį, bet ir daugiau mankštintis.
Mitybos ir sporto ryšys paskatino kurti aerobikos studijas, kuriose moterys galėjo gauti ir mitybos gaires. Taip atsirado dar viena terpė dietoms reklamuoti. Pavyzdžiui, pagal F plano dietą buvo rekomenduojama vartoti daug geležies ir mažai kalorijų turinčio maisto.
Pagaliau praėjusio amžiaus pabaigoje kartu su Atkinso, ketogenine ir kitomis dietomis grįžo Bantingo mitybos principai – atsisakyti angliavandenių.
Kad ir kaip būtų, medikai daugumą populiariųjų dietų apibūdina kaip žalojančias žmogaus sveikatą. Pastarąjį dešimtmetį daroma vis daugiau tyrimų, kurie skelbia, kad madingosios dietos galiausiai baigiasi svorio padidėjimu ir valgymo sutrikimais.
Parengė Vykintė BUDRYTĖ
