Nepaisant to, kad bulvės yra pačios populiariausios daržovės pasaulyje, ir patiekalai iš jų yra tokie mėgstami, dažnai manoma, kad jas valgyti nėra labai sveika, tad stengiamasi išbraukti jas iš savo raciono.
Ar iš tikrųjų pavojinga valgyti bulves? Kodėl jos užsitarnavo tokią blogą reputaciją? Ir kas nutinka organizme, jei mes valgome jas kasdien?
Tyrimas atskleidė tiesą
Keptos aliejuje arba su riebiais priedais, pavyzdžiui, sūriu patiektos bulvės iš tikrųjų gali didinti svorį, diabeto ir širdies ligų riziką, nurodo Harvardo visuomenės sveikatos mokykla.
2017 m. „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtas tyrimas nustatė, kad žmonėms, kurie du kartus per savaitę valgė skrudintas ar keptas bulves, padidėjo mirties rizika.
Tačiau tyrimas nenustatė jokio ryšio tarp mirties rizikos ir bulvių, paruoštų be aliejaus ar kitų riebalų vartojimo. Tai patvirtina Victorijos Jarzabkowski, Teksaso universiteto mitybos specialistės, poziciją: bulvės nebūtinai yra blogos ir kenkia organizmui. Tinkamai paruoštos – be gausybės riebalų, sūrio ar kitų riebių priedų – jos gali būti netgi labai naudingos.
Bulvės yra mažai kaloringos – vidutinio dydžio bulvėje yra tik apie 110 kalorijų. Be to, jos yra puikus vitaminų C ir B6, mangano, fosforo, niacino ir pantoteno rūgšties šaltinis.
Šiose daržovėse yra daug augalinių maistinių medžiagų, kurios naudingos sveikatai – karotinoidų, flavonoidų ir kofeino rūgšties.
Daugiau kalio nei bananuose
Gera žinia kenčiantiems dėl aukšto kraujospūdžio: bulvės gali padėti jį sumažinti. V.Jarzabkowski teigimu, pirmiausia – dėl skaidulų.
Taip pat bulvės yra puikus kalio šaltinis. Kaip nurodo JAV maisto ir vaistų administracija, kalis yra mineralas, padedantis sumažinti kraujospūdį, mat jis veikia kaip kraujagysles plečiantis vaistas.
„Bet kokios rūšies bulvėse yra daug kalio, - sakė mitybos specialistė. – Bulvės turi netgi daugiau kalio nei bananai, ir daug jo yra bulvių lupenose.“
V.Jarzabkowski pažymėjo, kad lupenose taip pat yra daug ląstelienos.
O štai bulvėse esantis vitaminas B6 yra labai svarbus nervų sveikatai. Pasak Merilendo universiteto medicinos centro, vitaminas B6 padeda gaminti smegenims naudingas chemines medžiagas serotoniną, dopaminą ir norepinefriną. Tai reiškia, kad bulvių valgymas gali padėti nuo depresijos, streso.
Tačiau vienas didžiausių bulvių privalumų, pasak V.Jarzabkowski, yra didelis ląstelienos kiekis. Tai lengvina žarnyno veiklą, skaidulos padeda judėti maistui per visą žarnyną ir palengvina tuštinimąsi.
Be to, skaidulos padeda mažinti cholesterolio kiekį.
Kada bulvės pavojingos?
Planuojant valgiaraštį reikėtų prisiminti, kad bulvėse daug angliavandenių. „Bulvės lėkštėje turėtų užimti grūdų vietą. Naudokite jas kaip angliavandenius, o ne kaip daržoves“, – patarė V.Jarzabkowski.
Net ir sveikai paruoštos bulvės gali sukelti sveikatos problemų nutukusiems ar diabetu sergantiems asmenims. Jose yra daug paprastųjų angliavandenių, dėl kurių gali padidėti svoris.
Kaip sveikiausia paruošti bulves?
Tikriausiai jau nuspėjate, kad bulvės, paskandintos šoninės padaže ar keptos riebaluose, nėra pats sveikiausias būdas jomis pasimėgauti. Tad kaip jas paruošti? Ir kurios maistingesnės – keptos, virtos vandenyje ar garuose virtos bulvės?
Pasak specialistės, bulvių kepimas orkaitėje be riebalų ar mikrobangų krosnelėje yra geriausias būdas, nes taip bulvės praranda mažiausiai maistinių medžiagų.
Kitas sveikiausias bulvių paruošimo būdas yra virimas garuose – taip prarandama mažiau maistinių medžiagų nei verdant vandenyje.
Bet kad ir kaip paruošite bulves, stenkitės valgyti jas su lupenomis, kuriose yra daugiau maistinių medžiagų, nei likusioje bulvėje.
Kas atsitiks, jei kiekvieną dieną valgysite tik bulves?
Atsakymo į šį klausimą 2016 metais ieškojo Melburno gyventojas Andrew Tayloras („Spud Fit“). Australas pradėjo maitintis vien tik bulvėmis: iš jų jis gavo 99 proc. visų kalorijų. Likusį procentą sudarė prieskoniai, žolelės, padažai ir mažai kaloringi produktai, pavyzdžiui, česnakai, sojų pienas ir pan.
Tokio iššūkio A.Tayloras ėmėsi norėdamas atsikratyti antsvorio, pradėti daugiau judėti ir įveikti priklausomybę maistui. Jis stengėsi maistą traktuoti tik kaip kurą organizmui, o ne atlygį ar paguodą. Prieš eksperimentą vyras konsultavosi su mitybos specialistu ir nusprendė, kad nutrauks eksperimentą, jei pradės jaustis blogai.
Andrew nuolat tikrindavo sveikatą, atlikdavo kraujo tyrimus. Cholesterolio ir cukraus kiekis sumažėjo, kraujospūdis ir kiti sveikatos rodikliai taip pat buvo geri. Per metus jis atsikratė 53 kilogramų.
Šiuo eksperimentu išgarsėjęs vyras parašė 2 knygas: bulvinių patiekalų receptų knygą ir kitą apie tai, kaip įveikė savo priklausomybę maistui.
Tačiau dietologai nerekomenduoja tokios dietos, nes valgant vienos rūšies produktus, beveik neįmanoma gauti visų 20 nepakeičiamų amino rūgščių ir 30 vitaminų bei mineralų.
Ir nors pačios bulvės iš tiesų nėra tokios kenksmingos, kaip gali pasirodyti, maitintis vien tik jomis tikrai neverta.
Parengta pagal livescience.com ir brightside.com
