Tyrimas,kurį atliko Niukaslio ir Lidso universitetų ekspertai ir paskelbė žurnale „Cancer Prevention Research“, gali turėti svarbių pasekmių mažinant sergamumą viršutinės žarnyno dalies vėžiu, kurį, pasak gydytojų, gali būti sunku pastebėti ir diagnozuoti.
Tyrimo metu dalyviai vartojo atsparaus krakmolo dozę, atitinkančią tą, kurią gautumėte suvalgę ne per daug prinokusį bananą.
Maždaug 1000 pacientų, sergančių Lyncho sindromu – paveldimu sutrikimu, didinančiu vėžio riziką, ypač storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, dozę vartojo vidutiniškai dvejus metus.
Nors atsparusis krakmolas neturėjo įtakos žarnyno vėžiui, jis sumažino vėžio atvejų kitose kūno vietose skaičių daugiau nei per pusę. Itin daug įtakos jis turėjo viršutinei virškinamojo trakto daliai įskaitant stemplės, skrandžio, tulžies takų, kasos ir dvylikapirštės žarnos vėžį.
Atsparaus krakmolo papildų vartojimo poveikis buvo teigiamas praėjus 10 metų nuo to, kai pacientai nustojo jį vartoti.
Šios rūšies krakmolo taip pat yra avižose, grūduose, makaronuose, ryžiuose, žirniuose ir pupelėse.
Maitina gerąsias bakterijas
„Mes nustatėme, kad atsparus krakmolas sumažina vėžio atvejų skaičių daugiau nei 60 procentų. Labiausiai jis paveikė viršutinę virškinamojo trakto dalį“, – rašoma Niukaslio universiteto mitybos profesoriaus Johno Matherso pranešime.
Tyrimo dalyviai gavo tokią krakmolo dozę, kokią gautumėte kasdien suvalgydami vieną bananą. Žaliuose bananuose esantis atsparus krakmolas nesuvirškintas pasiekia žarnyną, kur tampa maistu gerosioms bakterijoms.
Atsparus krakmolas yra angliavandenių rūšis, kuri, skirtingai nei dauguma angliavandenių, nėra virškinama plonojoje žarnoje. Vietoj to jis fermentuojasi storojoje žarnoje, maitindamas gerąsias žarnyno bakterijas.
Profesorius J.Mathersas sakė, kad jis ir jo kolegos mano, jog atsparus krakmolas gali sumažinti vėžio vystymąsi, nes sumažina tulžies rūgščių kiekį žarnyne. Šios rūgštys, kaip žinia, pažeidžia DNR ir galiausiai sukelia vėžį. Tačiau profesorius teigia, kad norint tai patikrinti, reikės atlikti papildomus tyrimus.
Ilgalaikis tyrimas
1999–2005 m. beveik 1000 tyrimo dalyvių dvejus metus kasdien vartojo atsparų krakmolą, kurį gaudavo miltelių pavidalu arba placebą.
Gydymo etapo pabaigoje nebuvo bendro vėžio atvejų skirtumo tarp tų, kurie vartojo atsparų krakmolą, ir tų, kurie nevartojo. Tačiau tyrėjų komanda iš karto tikėjosi, kad bet koks apsauginis atsparaus krakmolo poveikis bus matomas vėliau, todėl suplanavo tolesnį tyrimo dalyvių stebėjimą.
Per vėliau trukusį stebėjimo laikotarpį tarp 463 dalyvių, vartojusių atsparų krakmolą, nustatyti tik penki nauji viršutinės virškinamojo trakto dalies vėžio atvejai, palyginti su 21 iš 455 vartojusių placebą.
Lidso medicinos mokyklos profesorius Timas Bishopas pabrėžė: „Rezultatai yra daug žadantys, todėl reikia atlikti tolesnius tyrimus.“
Parengta pagal euronews.com
